Tyrimas taip pat parodė, kad reikšmingai padaugėjo ir žmonių, kuriems sunku prisitaikyti prie stresinių situacijų sukeltų pokyčių: 2020 m. vasarą ryškūs adaptacijos sunkumai buvo būdingi 22,1 proc. dalyvių, o 2021 m. žiemą – 28,3 proc. Padidėjo ir depresiškumo bei nerimo rodikliai, o žmonių, esančių savižudybės rizikoje, procentas pakilo nuo 22,4 iki 26,9 proc.
Kitoje 2020 m. kovo pabaigoje vykusioje reprezentatyvioje apklausoje net du trečdaliai respondentų nurodė, kad COVID-19 pandemija turėjo neigiamos įtakos jų psichologinei būsenai. Tuo metu skaičiuota, kad nerimą patiriančių žmonių padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo 19,8 iki 35,6 proc.).
2021 m. pavasarį emocinės paramos linijų pateiktais duomenimis, tarp skambinančiųjų dominavo nerimo, santykių šeimoje, vienišumo, priklausomybių ir depresijos temos. Įvairiose amžiaus grupėse, įskaitant vaikus ir jaunimą, viena iš dažniausiai minimų temų – savižudybės rizika, savęs žalojimas. Nors lyginant su 2020 m. paramos linijų vidutinis įeinančių skambučių srautas sumažėjo, vidutinė skambučių trukmė per dieną augo visose linijose: „Vilties linijoje“ – 50 proc., „Pagalbos moterims linijoje“ – 43 proc., „Jaunimo linijoje“ – 38 proc. Didelį nerimą kelia nuo 9 iki 18 proc. išaugęs savižudybių temos dažnumas skambinant į „Vaikų liniją“.
„Daug laiko leidžiant namuose sutrūkinėja socialiniai ryšiai, sumažėja asmens užimtumas, tad svarbu pasirūpinti, kaip užpildyti šią didžiulę tuštumą ir patenkinti socialinius bei savirealizacijos poreikius. Neišnaudojant turimo laiko prasmingai, neretai kyla apatija, nusivylimas, bejėgiškumas, atsiranda neigiamos mintys. Labai svarbu gebėti sustoti ties konkrečia neigiama mintimi ir patikrinti, ar ji logiška ir pagrįsta, nes kitaip įsigali užburtas ratas – neigiami scenarijai kuriasi automatiškai“, – pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Gintarė Mikulienė.
Anot ekspertės, būtent ekstravertiški asmenys dažniau jaučiasi vieniši nei intravertai, o šį pandeminį laikotarpį sunkiau išgyvena ir mokyklinio amžiaus vaikai bei paaugliai. Trečdalis jų patiria rimtų elgesio ir emocijų problemų, jaučia labai didelę izoliaciją. „Jaunam žmogui ryšiai ir kontaktas yra itin svarbūs mokantis megzti sveikus santykius, tad tokia izoliacija apsunkina natūralią jaunų žmonių raidą. Galime tik pasidžiaugti, kad būtent jaunimas nebijo pasakyti, kad jaučiasi negerai, prašo ir ieško pagalbos“, – teigia psichologė.
Psichologo patarimai
Vašingtono universiteto mokslininkai dar 2004 metais sudarė stresą keliančių situacijų sąrašą ir į jį pateko tokie įvykiai kaip skyrybos, partnerio ar artimojo mirtis, liga, darbo vietos praradimas, permainos darbe ar pasikeitusi finansinė padėtis, nesutarimai su partneriu, draugais ar artimaisiais ir kt. Kartais net ir teigiamos, lauktos permainos kaip vaiko gimimas, vedybos, naujo darbo pradžia, kraustymasis, atostogos, įvairios šventės gali neigiamai paveikti žmogų.
Pasidomėjus, kaip pačiam atskirti blogą nuotaiką ir rimtas tęstines psichologines problemas, G.Mikulienė akcentavo laiką: bloga nuotaika neturėtų užsitęsti ilgai ir stipriai paveikti žmogaus gyvenimo kokybės. Esminis klausimas – kaip dažnai pasireiškia bloga nuotaika ir ar pavyksta sau atsakyti, kokia to priežastis. Dažnai liūdesio kankinami žmonės bando save guosti, kad neserga, turi darbą, šeimą ir įteigia sau, kad „nėra čia ko liūdėti“. Jausmai neretai nurašomi, stengiamasi į juos nekreipti dėmesio. Visgi, jei jaučiama, kad konkretus sunkumas kartojasi dažnai ir ilgai, stipriai paveikia darbingumą, emocinę būseną, svarbu į tai atkreipti dėmesį ir mėginti aiškintis, kokia yra šio sunkumo priežastis ir kaip galima tai išspręsti.
Kita priežastis, kodėl žmonės laiku ir tinkamai nereaguoja į blogėjančią situaciją – teisinimasis, kad „kitam šiuo metu yra dar blogiau“. „Jei atrodo, kad pažįstamiems šiuo metu dar blogiau, tai nesumažina sunkumų, su kuriais susiduri pats. Lyginimasis su kitų problemomis gali užkirsti kelią ieškoti pagalbos pačiam, nors gal jau nebegalite susitvarkyti patys ir reikia paramos. Visada geriau spręsti problemas ir sunkumus, kol dar neperdegėte, o to siekti galite su socialine parama ar profesionalia pagalba“ – patirtimi dalinasi psichologė.
Pasidomėjus, kaip atpažinti, kad kitas žmogus turi vidinių problemų, specialistė išskiria staigų pasikeitimą elgesyje, mąstyme ar emocijose: „Tai gali atrodyti kaip atsiskyrimas nuo draugų, bendruomenės, apatiškumas, staigus pokytis įsitraukime į darbą, socialines veiklas, tam tikrų žmonių ar situacijų baimė, miego ar apetito pokyčiai (tiek perteklius, tiek trūkumas), staigi nuotaikų kaita. Jei tokia elgsena žmogui nėra tipiška ir įprasta, vertėtų suklusti ir pasiteirauti, kaip asmeniui sekasi“.
Pasak pašnekovės, pastebėjus staigius kito žmogaus elgesio, mąstymo ar emocijų pokyčius, verta užkalbinti ir pasiteirauti, kaip jam iš tiesų sekasi. „Verta klausyti savo vidinio balso ir jei jaučiate nerimą, dažnai tai būna ne be reikalo. Jei po pokalbio asmuo nejaučia palengvėjimo, švelniai, geranoriškai pasiūlykite pasidomėti profesionalia individualia konsultacija ar psichologine pagalba grupėse. Jei asmuo nesijaučia drąsus ieškoti pagalbos vienas, galite pasiūlyti savo pagalbą ieškant“, – sako G. Mikulienė.
Šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kviečia net į keliolika nemokamų savitarpio palaikymo grupių, skirtų išgyvenantiems skyrybas, patiriantiems nuolatinį nerimą, sprendžiantiems poros iššūkius, stokojantiems pasitikinėjimo savimi ir savivertės, taip pat į asmenybės augimo, savęs pažinimo, psichoterapines ir kitas grupes.
Spalio 9 d. vyks diskusija „Jauno žmogaus psichikos sveikata – kas svarbu čia ir dabar?“, kuri skirta Pasaulinės psichikos sveikatos dienos minėjimui.
Kelios tyrimais ir ekspertų nuomone paremtos rekomendacijos, kaip padėti sau:
- Rūpinkitės savo emocine savijauta: bandykite suprasti, kaip jaučiatės, kas jums kelia nerimą. Stenkitės būti rūpestingas savo atžvilgiu. Jei sunku, ieškokite, kas galėtų jums padėti.
- Bendraukite. Jei nėra kitų variantų, palaikykite ryšius nuotoliniu būdu. Pasidalinimas savo jausmais ir socialinis palaikymas gali padėti pasijusti geriau.
- Skirkite laiko mokymuisi, kaip pagerinti savo emocinę savijautą. Yra įvairių mokymų programų bei mobiliųjų programėlių, kuriose galima rasti daug informacijos apie būdus, kaip geriau suprasti savo emocijas, mokytis jas valdyti, sumažinti nerimą bei pagerinti savo psichologinę savijautą.
- Kreipkitės profesionalios psichologinės pagalbos, jei ilgesnį laiką nesijaučiate gerai. Specialistas padės geriau suprasti jūsų emocinę savijautą bei suteiks rekomendacijų dėl tolimesnės pagalbos. Kuo anksčiau bus atpažintos problemos, tuo lengviau ir greičiau bus galima sugrįžti prie geros savijautos.
