„Su psichologiniais išbandymais ar netgi krizėmis susidurti bent kelissyk per gyvenimą tenka kiekvienam. Tai – visiškai natūralu. Vis dėlto, papildomų psichologinių iššūkių per pandemiją gyventojai neišvengė“, – „KOG instituto“ atlikto tyrimo duomenis komentuoja Krizių įveikimo centro psichologė-psichoterapeutė Simona Glodenienė.
-
Vis dar bijai psichologo, arba Kodėl proseneliams nerūpėjo, kad už dešimties kilometrų žygiuoja Napoleono kariuomenė?
-
Prof. A.Prasauskienė apie vaikui lemtingą laiką iki 3 metų: kokie mažylio poreikiai ir kaip jam padėti įgyti reikalingus įgūdžius
-
Psichologė K.Jievaitienė: „Kiekviena šeima yra išskirtinė, tad koks jos vidinis santykis ir norai – tik pačių šeimos narių reikalas“
„Trečdalis gyventojų savo patiriamus emocinius sunkumus patys sieja su koronaviruso pandemijos ir dėl jos įvesto karantino kontekstu, tačiau gerokai daugiau – net 72 proc. gyventojų nurodo šiuo laikotarpiu apskritai susidūrę su psichologiniais iššūkiais“, – sako instituto direktorė dr. Eleonora Šeimienė.
Tyrimas rodo, kad gyventojai dažniausiai susidūrė su baimės, nerimo jausmu (36 proc.), kentė nuo vienatvės (31 proc.). Vienas iš penkių gyventojų nurodo, kad psichologinių sunkumų jam kėlė finansinės problemos, 16 proc. iššūkiu tapo santykiai su artimaisiais ar bendradarbiais.
Su savo ar artimojo susirgimu COVID-19 sako susidūrę 10 proc. gyventojų, 4 proc. sako turėję psichologinių iššūkių dėl artimojo mirties nuo šios ligos.
Pagalbos kreipėsi kas dešimtas
Kaip rodo tyrimas, susidūrę su psichologiniais sunkumais dėl koronaviruso pandemijos ir šalyje įvesto karantino ribojimų, gyventojai dažniausiai stengėsi su jais dorotis patys.
Didžioji dalis – 65 proc. gyventojų – nurodo bandę nusiraminti sportuodami, pasitelkdami meditaciją, pasivaikščiojimus gamtoje, knygų skaitymą. Nemaža dalis (44 proc.) su emociniais sunkumais dorojosi bendraudami su šeimos nariais ar draugais.
„Dalis gyventojų, siekdami sumažinti patiriamą stresą, nerimą ar dėl pandemijos bei apribojimų patirtas problemas, griebėsi tabako bei alkoholio. 12 proc. gyventojų nurodo ėmę daugiau rūkyti, kas dešimtas sako pradėjęs vartoti daugiau alkoholio“, – pažymi dr. E.Šeimienė.
Vienas iš penkių gyventojų nurodo, kad psichologinių sunkumų jam kėlė finansinės problemos.
Vis dėlto, kaip pastebi S.Glodenienė, daugiau nei septintadalis gyventojų, patyrusių emocinius sunkumus, dėl to nedarė nieko ir laukė, kol jie praeis savaime. Profesionalios psichologo/psichoterapeuto pagalbos kreipėsi vienas iš dešimties susidariusių su psichologiniais sunkumais.
Padaugėjo patiriančių krizės požymius
Tyrimo metu Krizių įveikimo centro bei KOG instituto specialistai vertino, kiek gyventojų susidūrė su psichologinėmis krizėmis, bei lygino rezultatus su tokiu pat tyrimu, atliktu 2019 metais.
„Psichologinę krizę gali sukelti ir negatyvūs pokyčiai, pavyzdžiui, netektys ar skyrybos, ir pozityvūs įvykiai, kurie reikalauja prisitaikymo prie naujų gyvenimo aplinkybių. Paprastai apie mūsų patiriamą krizę signalizuoja ją lydinti psichologinė kančia. Jei nuolat jaučiamės blogai, mūsų įprasti įveikos būdai nebepadeda, tai tęsiasi apie du mėnesius ir daugiau, reikėtų kreiptis pagalbos“, – pažymi S.Glodenienė.
Krizės požymiai gali būti yra įvairūs. Tai – miego sutrikimai, padidėjęs irzlumas, dažnas konfliktavimas su aplinkiniais, kaltės, nusivylimo jausmai, nerimas ar liūdesys, mintys apie savižudybę.
Tyrimas rodo, kad gyventojų, patiriančių krizės požymius, šįmet, palyginti su 2019 m., pastebimai padaugėjo.
„Net 14 proc. punktų padaugėjo žmonių, kurie sako, kad jiems nesinori nieko daryti, 12 proc. punktų daugiau žmonių nurodo greitai susierzinantys, jaučiantys nerimą. 7 proc. punktais išaugo gyventojų, patiriančių miego sutrikimus. Padaugėjo ir tokių, kurie sako dažniau konfliktuojantys su aplinkiniais ar jaučiasi esantys našta kitiems“, – komentuoja E.Šeimienė.
Mažėja stigmatizuojančių psichologinę pagalbą
S.Glodenienė pastebi, kad Lietuvoje mažėja gyventojų, manančių, kad susidūrus su psichologiniais sunkumais kreiptis pagalbos nėra normalu.
„Nors, kaip rodo tyrimas, pandemijos metu susidūrę su psichologiniais sunkumais profesionalios pagalbos kreipėsi tik kas dešimtas, gyventojų požiūris į psichologo pagalbą kinta į gerąją pusę. Vis didesnė gyventojų dalis nebeturi abejonių, kad kreiptis psichologinės pagalbos yra normalu, vis dėlto dalies žmonių suvokimas apie psichikos sveikatą vis dar yra netikslus, jie linkę sunkumus stigmatizuoti, maskuoti bei manyti, kad psichologinės pagalbos reikia tik sunkių psichikos sutrikimų turintiems asmenims“, – kalba S.Glodenienė.
„Palyginti su 2019 m., manančių, kad kreiptis psichologo pagalbos yra normalu, išaugo 9 proc. punktais. Vis dėlto galima pastebėti, kad jų sumažėjo kaina abejojusių, o ne tų, kurie buvo įsitikinę, jog psichologinės pagalbos kreiptis yra nenormalu“, – pažymi E.Šeimienė.
Tyrimas rodo, kad 28 proc. turi abejonių, ar tokios pagalbos siekti normalu, tuo metu 9 proc. sako, kad kreiptis pagalbos nėra normalu, nes susidoroti galima ir pačiam, 4 proc. teigia, kad tokios pagalbos reikėtų kreiptis į artimuosius, o 6 proc. nurodo esantys įsitikinę, kad į psichologus turėtų kreiptis tik rimtai susirgę žmonės.
Nors krizės yra sudėtinė ir dažnai neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, joms ištikus labai svarbu sulaukti paramos ir pagalbos. Ją gali suteikti draugai, šeimos nariai, bet jeigu to nepakanka, verta kreiptis į psichologą.
„Laiku nesprendus psichologinės krizės, ji gali išaugti į depresiją ir kitus psichinius sutrikimus, dėl kurių mūsų gyvenimo kokybė dar labiau pablogėja. Tačiau išspręsta, sėkmingai pergyventa krizė mus sustiprina, todėl neretai galime gyventi net kokybiškiau, sąmoningiau nei iki krizės“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė.
Reprezentatyvų gyventojų tyrimą atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Jo metu buvo apklausti 1005 gyventojai, kurių amžius 16–64 m.
