Patekti pas urologą įmanoma tik po „aklo“ gydymo
Viename iš Lietuvos miestų gyvenanti Rima, pablogėjus sveikatai, nė neabejojo, kad net karantino metu sulauks pagalbos, tačiau jai teko susidurti su visai kitokia realybe.
„Labai nukrito svoris, savijauta tapo prastesnė, pradėjo tinti paakiai, todėl kreipiausi į savo šeimos gydytoją. Konsultacija vyko nuotoliniu būdu: papasakojau, kas yra, kaip jaučiuosi.
Gydytoja paskyrė kraujo, šlapimo tyrimus ir echoskopiją. Pasakiau, kad norėčiau patekti ir pas urologą, bet man buvo paaiškinta, kad dabar sistema tokia, jog pirmiausia ji turi paskirti gydymą, ir tik tuomet, jeigu baigus gydymo kursą sveikata nepagerės, galės registruoti pas urologą.
Taigi porą savaičių turiu gydytis taip, kaip nurodė šeimos gydytoja, ir tik tuomet, jei bus nepagerėję, mane nusiųs pas urologą. Ir, kaip paaiškino, jis skirs gydymą per konsultaciją nuotoliniu būdu. Ir tik tada, jei po jo paskirto gydymo nepagerės, galės priimti mane fiziškai. Galbūt lenda kažkokia liga, o situacija tokia, kad mažiausiai mėnesį aš tik bandysiu gydytis. Gal padės.
Ant kojos piršto iškilo neaiškus guzelis. Vėl kreipiausi į šeimos gydytoją, kuri mane užregistravo nuotolinei konsultacijai pas chirurgą. Tai ir svarstau, kaip aš jam pakankamai aiškiai telefonu, be jokios apžiūros, išaiškinsiu, kas čia per guzelis?
Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimai, kaip vieni medicinos darbuotojai gali dirbti ir dirba fiziškai priimdami pacientus – atlieka kraujo tyrimą, daro echoskopiją, o kiti, antro lygio gydytojai, šiuo atveju – urologas ar chirurgas, priimti negali. Dar keisčiau, kai gydytojas, dirbantis ir poliklinikoje, ir privačioje klinikoje, nemokamai poliklinikoje priimti negali, o mokamai kitoje klinikoje gali“, – piktinosi pašnekovė.
Pasak jos, dauguma pacientų skundžiasi, kad dabar gydymo įstaigose – tikras chaosas. Iš pažįstamos slaugytojos jai teko girdėti, kad šeimos gydytojai nuo darbo krūvių eina iš proto, o antro lygio gydytojai, pas kuriuos galima patekti tik po vienos ar kelių savaičių nuotolinei konsultacijai, per dieną turi vos vieną kitą pacientą. „Absurdas, kas šiuo metu vyksta gydymosi įstaigose“, – įsitikinusi moteris.
Dar keisčiau, kai gydytojas nemokamai poliklinikoje priimti negali, o mokamai kitoje klinikoje gali.
Beje, kelios laukimo savaitės – tai geriausias atvejis. Pas kai kuriuos specialistus, kurių konsultacijos ir iki karantino tekdavo laukti keletą mėnesių, dabar galima patekti tik rudenį ar net gruodžio mėnesį.
Dėl įtarto vėžio tenka eiti kryžiaus kelius
Vilnietis Vytautas Paulikas, kuriam per karantiną buvo įtartas prostatos vėžys, teigia, kad dauguma reikalingų tyrimų jam buvo atlikti tik medikų žmogiškumo, pasiaukojimo ir taisyklių nepaisymo dėka.
„Pagal amžių buvau nukreiptas prevencijos programai pasitikrinti prostatos. Urologas rado nežymių pakitimų, kurie jam sukėlė įtarimų. Man buvo skirtas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris kauluose parodė į metastazes panašias ertmes.
Tada viskas ir prasidėjo. Šeimos gydytoja mane siuntė, kur tik galėjo. Kiek susidūriau su pačiais medikais, visiems lenkiuosi, visi jie nuostabūs, jautrūs, įsigilinantys. Net jeigu jiems kažko daryti nepriklausė, jie vis tiek padarydavo judesį. Buvo ir tokių, kurie pasisiūlė padėti patys.
To paties negalėčiau pasakyti apie sistemą. Mūsų medicinos vadyba nėra nukreipta į tai, kad viskas vyktų greitai. Visi tyrimai man buvo atlikti ir dar bus atliekami tik atskirų gydytojų iniciatyva. Matyt, kai įtariamas vėžys, gydytojai tiesiog žmogiškai stengiasi, kiek tik įmanoma, pagreitinti diagnostiką. Jeigu jie būtų laikęsi nustatytos tvarkos, vargiai būtume per mėnesį su trupučiu tiek pasistūmėję. Jau vien užsiregistruoti konsultacijai pačiam būtų neįmanoma, nes vietų tiesiog nėra. Manau, ir į du mėnesius nebūčiau įtilpęs“, – pasakojo pašnekovas.
Vyras įsitikinęs, kad prasta sveikatos apsaugos vadyba nėra susijusi tik su karantinu, tačiau karantinas ją dar labiau išryškino. Nors, susidūrę su rimta problema, medikai reaguoja jautriai ir stengiasi padėti, paprastesnių problemų turintys žmonės, kiek jam teko girdėti, turi laukti ir kankintis gerokai ilgiau.
Kodėl šiuo metu trūksta gydytojų
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas, Vilniaus Centro poliklinikos direktorius doc. dr. Kęstutis Štaras teigė, kad šiuo metu didžiausia problema, mažinanti paslaugų prieinamumą, ypač šalies periferijoje, kur specialistų nėra daug, yra susijusi su sveikatos apsaugos ministro įsakymu, draudžiančiu medikams vienu metu dirbti keliose įstaigose.
„Kai keliose ligoninėse buvo užfiksuoti COVID-19 židiniai, ministras išleido įsakymą, kad gydytojai skirtingose įstaigose privalo dirbti ciklais – vieną mėnesį dirba vienoje įstaigoje, kitą mėnesį – kitoje. Pavyzdžiui, beveik visi Žalgirio ligoninės odontologai turi privačią praktiką ir, aišku, eina dirbti sau, o tai reiškia, kad skubios pagalbos prieinamumas ligoninėje gerokai sumažėjęs. Tiesa, vėliau, kai visiems tapo aišku, kad nuo kitų ligų gali numirti daugiau žmonių nei nuo COVID-19, šis įsakymas buvo pakoreguotas ir atsakomybė už medikų darbo tvarką permesta vadovams.
Mūsų poliklinikoje pasitvirtinome tvarką, pagal kurią medikas ir pas mus, ir kitoje įstaigoje negali dirbti tą pačią dieną. Be abejo, jeigu kažkas įvyktų, liktų kaltas vadovas. Todėl kai kurie vadovai savo darbuotojams uždraudė dirbti kitose įstaigose, o dėl to, žinoma, kenčia pacientai. Periferijoje esančios gydymo įstaigos negali užtikrinti paslaugų teikimo tiek lėtinėmis, tiek kitomis ligomis sergantiems pacientams, nes pas juos neatvyksta specialistai. Ir niekas neskaičiuoja, kiek žmonių miršta dėl to, kad negavo savalaikės konsultacijos. Skaičiai būtų gerokai didesni už mirtis nuo koronaviruso“, – aiškino pašnekovas.
Niekas neskaičiuoja, kiek žmonių miršta dėl to, kad negavo savalaikės konsultacijos.
LGVS prezidentas teigė duomenų, kad kurios nors įstaigos savavališkai vengtų atnaujinti paslaugas, neturintis. Jo teigimu, paslaugų neteikiama tik dėl specialistų trūkumo.
„Aišku, gali atsirasti pavienių atvejų, susijusių su žmogiškuoju veiksniu, kai pacientui tikrai reikia gyvos konsultacijos, o jis registruojamas pas specialistą tik nuotolinei. Kita vertus, kartais patys pacientai savo simptomus padidina, o gydytojas, juos įvertinęs, interpretuoja kitaip“, – svarstė medikas.
K.Štaras tikino, kad jo vadovaujamoje poliklinikoje buvo visiškai sustojusios tik invazinės procedūros. Mat norint jas atlikti pacientas privalėjo turėti prieš 48 valandas atliktą testą dėl koronaviruso. Kitos konsultacijos vyko, tiesa, pirmiausiai gydytojas nuotoliniu būdu įvertindavo, ar būtina pacientui ateiti.
„Gyvos specialistų konsultacijos po truputį sugrįžta. Balandžio mėnesį Centro poliklinikoje jų buvo suteikta 35 proc., gegužę – apie 60 proc. Iš ryto, kol patalpos po nakties dar visiškai švarios, priimame nėščiąsias, vaikus, o vėliau – jau visus kitus.
Visgi srautai sumažėję. Anksčiau per valandą gydytojas galėdavo priimti nuo 4 iki 6 pacientų, dabar – vieną arba du, nes po kiekvieno paciento būtina atlikti dezinfekciją, išvėdinti patalpas. Juk turime saugoti tiek pacientus, tiek medikus. Jeigu medikai masiškai ims sirgti, paslaugų prieinamumas dar labiau pablogės.
Fiziškai patekimas pas gydytoją sumažėjo apie 50 proc. Tačiau tai nereiškia, kad pacientai negauna specialisto konsultacijos. Jie gauna ją nuotoliniu būdu. Įvertinama jų būklė ir, jeigu reikia, jie pakviečiami atvykti.
Pagaliau ši situacija parodė, kiek būdavo nereikalingų konsultacijų, kai pacientui kažką suskaudo, ir jis jau eina pas gydytoją. Šiuo atveju koronavirusas padarė neblogą paslaugą, t. y. pacientai suprato, kad pasitarti su specialistu gali ir telefonu. Mano manymu, tokia konsultacijų forma netgi turėtų būti skatinama ir įteisinta. Tai patogu ir pacientams, ir medikams, be to, taupomi pinigai“, – svarstė medikas.
Kaip vyksta paslaugų teikimas poliklinikose
Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė teigė, kad nors įstaigoje ambulatorinės paslaugos niekada nebuvo nutrūkusios, vis dėlto tos, kurias buvo galima atidėti, buvo atidėtos. Jau nuo gegužės vidurio paslaugos po truputį atnaujinamos, tačiau gydytojų grafikai išdėlioti taip, kad pacientai kuo mažiau kontaktuotų su aplinkiniais.
„Gyvų konsultacijų tinklelį išdėliojome pagal galiojančius reikalavimus dėl fizinio kontakto ir higienos, todėl jų daug mažiau nei teikdavome anksčiau. Prieš kiekvieną konsultaciją mūsų personalas susisiekia su pacientu, išsiaiškinama, ar jis nekarščiuoja, ar neturėjo kontakto su sergančiuoju, ar nebuvo išvykęs, ir tuomet jam leidžiama atvykti. Lydintys asmenys gali atvykti tik tuo atveju, jeigu pacientui būtina pagalba.
Planinei konsultacijai atvykstantys pacientai gauna žinutę, į kokį kabinetą ir pas kokį gydytoją eiti. Prašoma šią žinutę išsaugoti telefone, nes ją reikės parodyti prieš patenkant į poliklinikos pastatą. Tokiu būdu siekiama, kad į pastatą patektų tik užsiregistravę pacientai, nes visi turime būti budrūs.
Taip pat paciento prašoma neatvykti anksčiau kaip prieš 10 min. iki numatyto vizito. Kai įstaigos darbuotojas įsitikina, kad pacientas yra planuotas, jis eina tiesiai prie kabineto. Apsilankyti registratūroje nereikia, nes visi dokumentai jau būna paruošti.
Kai baigsime laukiančių pacientų konsultacijas, pradėsime vykdyti ir naujų pacientų registraciją.
Taigi koridoriai būna tušti. Ir nors gali atrodyti, kad gydytojai nieko neveikia, iš tiesų jie intensyviai dirba: peržiūri paciento dokumentus, dėlioja tyrimų laikus pacientams, kad jie nesusitiktų tarpusavyje. Palaikyti naująją tvarką mums kainuoja daug laiko“, – pasakojo medikė.
Vis dėlto nuotolinių konsultacijų vyksta gerokai daugiau nei gyvų. Pirmiausiai jos teikiamos tiems pacientams, kurie buvo užsiregistravę dar iki karantino. Karantino metu planinės paslaugos buvo teikiamos tik tiems, kuriems grėsė reikšmingas sveikatos pablogėjimas. Kitiems pacientams konsultacijos buvo atidėtos. Šiuo metu po truputį su jais visais susisiekiama ir stengiamasi išsiaiškinti, kokia jų sveikatos būklė, kokie skundai, kokius jie turi tyrimus ir pan.
„Dalis konsultacijų tuo ir pasibaigia, nes užtenka suteikti rekomendacijas telefonu. Tačiau yra daugybė sričių, kai be gyvos apžiūros neįmanoma įvertinti būklės, reikalingi laboratoriniai arba instrumentiniai tyrimai. Tokie pacientai pakviečiami atvykti. Artimoje ateityje, kai baigsime laukiančių pacientų konsultacijas, pradėsime vykdyti ir naujų pacientų registraciją.
Visi naujai besiregistruojantys pacientai privalės turėti elektroninį siuntimą, kuriame bus nurodyti jų tyrimai, sveikatos būklė. Jie bus registruojami nuotolinei konsultacijai. Gydytojas, matydamas siuntimo informaciją, galės greičiau priimti sprendimą dėl tolimesnės taktikos, o tokia konsultacija užtruks trumpiau. Dabar, kol išsiaiškinami visi duomenys, užtrunka nuo pusvalandžio iki 45 min. Be to, šiuo metu galima registruotis tik pas tų specialybių gydytojus, pas kuriuos nėra laukiančiųjų eilių. Jeigu žmogui reikėjo konsultacijos kovo mėnesį, pirmiausiai turime padėti jiems“, – teigė J.Jakutienė.
Panaši tvarka galioja ir kitose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Vilniaus Antakalnio poliklinikos tinklapyje skelbiama:
„Antakalnio poliklinikos atstovai susisieks su pacientais, kurių vizitai buvo atšaukti dėl karantino ir užregistruos juos artimiausiam galimam laikui. Būkite kantrūs ir laukite skambučio (jei jūs vizitą atšaukėte pats, tokiu atveju turite susisiekti su Antakalnio poliklinikos registratūra). Į polikliniką būsite įleidžiami likus ne daugiau kaip 10 min. iki jums paskirto vizito laiko. Atvykus į polikliniką bus matuojama jūsų kūno temperatūra ir tikrinami registracijos duomenys. Atvykstant privalote turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dėvėti apsauginę kaukę.“
Neigiamos priemonių pandemijai stabdyti pasekmės
Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus Čaplinsko, su problema dėl gydymo paslaugų prieinamumo pandemijos metu susiduria visas pasaulis.
„COVID-19 pandemija gali pasižymėti tuo, kad dauguma žmonių mirs ne dėl koronaviruso, bet dėl netiesioginės žalos – priemonių, kurių vyriausybės ėmėsi pandemijai stabdyti. Atidedamos visos neskubiomis laikomos paslaugos arba jos gerokai ribojamos – pradedant nuo tam tikrų operacijų, baigiant lytinės sveikatos paslaugomis, rūkymo stabdymo programomis, psichinės sveikatos palaikymu, odontologija, skiepais, patikra dėl vėžio ir įprastais sveikatos patikrinimais.
Didelis dėmesys vienai blogybei jau turi žiaurių pasekmių. Visame pasaulyje pacientams atsisakoma teikti vėžio priežiūros paslaugas, atlikti inkstų dializę ir skubias transplantacijos operacijas, rezultatai kartais mirtini.
Balkanuose moterys priverstos darytis eksperimentinius abortus, Jungtinėje Karalystėje pranešama apie žmonių dantų savigydos pastangas.
Balkanuose moterys priverstos mėginti darytis pavojingus eksperimentinius abortus, Jungtinėje Karalystėje pranešama apie žmonių dantų savigydos pastangas naudojant kramtomąją gumą, kabelių žnyples ir superklijus. Mokslininkai įspėjo, kad kai kur nutraukus tokių ligų kaip ŽIV, tuberkuliozė ir maliarija, kontrolę, nuostoliai būtų tokie pat, kaip sukelti tiesiogiai koronaviruso.
Specialistai baiminasi, kad nuo choleros gali mirti daugiau žmonių nei nuo COVID-19. Pasaulio sveikatos organizacija paskaičiavo, kad mažiausiai 80 mln. kūdikių gali susirgti difterija, poliomielitu ir tymais, nes pandemija nutraukė skiepų programas mažiausiai 68-iose valstybėse. Manoma, kad vėl gali grįžti poliomielitas. Galiausiai manoma, kad pasaulinis karantinas ir po jo prasidedanti ekonomikos suirutė gali paskatinti vadinamąsias mirtis iš nevilties, nes kai kurie žmonės griebiasi alkoholizmo arba nusižudo“, – svarstė medikas savo feisbuko paskyroje.
SAM: įstaigos turi atverti duris, kai bus pasiruošusios
Užklausus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kaip ji vertina pacientų skundus dėl paslaugų prieinamumo, atsakyme, kurį gavo 15min, nurodyta:
„Tačiau svarbu pažymėti, kad gyvename laiku, kai šiuolaikinės technologijos padeda spręsti daugelį iššūkių. Kaip parodė karantinas, kai kurios gydymo įstaigų teikiamos paslaugos gali būti sėkmingai teikiamos nuotoliniu būdu: pacientų vartojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės (MPP), įskaitant ir kompensuojamąsias, gali būti pratęsiami be apsilankymo pas šeimos gydytoją.
Tai reiškia, kad reikalingą gydymą skirti, jį koreguoti, paaiškinti tyrimų rezultatus medikai gali ir nuotoliniu būdu, kai tam yra poreikis. Tuo atveju, jei gydytojas, konsultavęs pacientą telefonu ar kitomis ryšio priemonėms, nusprendžia, kad pacientui būtina fizinė konsultacija, turi būti susitariama dėl paciento atvykimo į įstaigą konkrečiu laiku“, – teigiama SAM atsakyme.
Pasak ministerijos atstovų, medikų darbo tvarka, pagal kurią jie vienu metu negali dirbti keliose įstaigose, būtina, kadangi ji užtikrina, kad darbuotojų tarpusavio kontaktai būtų minimalūs, infekcijos atveju būtų galima atsekti užsikrėtusių asmenų kontaktus ir taip užtikrinti darbuotojų ir pacientų saugą, minėtų priemonių visuma užtikrintų kryžminės taršos prevenciją.
Tai, kad tik dalis įstaigų per mėnesį laiko pasirengė ir atnaujino paslaugų teikimą, verčia sunerimti.
„Tiek poliklinikos, tiek ligoninės duris turi atverti, kai bus tinkamai pasiruošusios, kad būtų užtikrintas ir pacientų, ir darbuotojų saugumas. Tai, kad tik dalis įstaigų per mėnesį laiko pasirengė ir atnaujino paslaugų teikimą, verčia sunerimti. Taip neturėtų būti, o viena iš to priežasčių, tikėtina, gali būti ir dabartinis finansavimo modelis. Dėl šios priežasties jau priimti sprendimai keisti nuo karantino pradžios taikytą įstaigų finansavimo modelį, kai finansavimas užtikrintas pagal vadinamąją vienos dvyliktosios taisyklę, t. y. kai įstaigos kas mėnesį gavo planuotą sumą, numatytą sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis.
Nuo šiol vienos dvyliktosios apmokėjimo modelis bus taikomas tik tuo atveju, jei gydymo įstaigos iki birželio 8 d. bus pradėjusios teikti planines paslaugas ir tokia tvarka galios visą birželio mėnesį. Ši apmokėjimo sistema naudinga gydymo įstaigoms, kadangi jos pačios gali nuspręsti, kiek paslaugų suteikti, o mėnesio pabaigoje sulauks vienos dvyliktosios apmokėjimo arba, jei paslaugų suteiks už didesnę sumą, už visas faktiškai pacientams suteiktas paslaugas.
Numatyta, kad toms gydymo įstaigoms, kurios iki birželio 8 d. nebus pradėjusios teikti planinių paslaugų, viena dvyliktoji nebus mokama, o jos gaus apmokėjimą tik už faktiškai pacientams suteiktas paslaugas“, – teigiama SAM rašte.
Pasak ministerijos atstovų, kada pagerės situacija dėl paslaugų prieinamumo, priklausys tiek nuo epidemiologinės šalies situacijos, tiek nuo pačių gydymo įstaigų siekio kuo greičiau atnaujinti teikiamas paslaugas.
