Vaikščiojimas ne tik gerina savijautą, bet ir mažina CO2 pėdsaką
Vidutiniškai apie 45 proc. nuvažiuojamų atstumų miestuose yra trumpesni nei 3 kilometrai – nesunkiai pėsčiomis, o skubant – viešuoju transportu įveikiami atstumai. Kadangi šaltas automobilio variklis naudoja žymiai daugiau degalų, trumpas distancijas ekologiškiau nueiti pėsčiomis arba ieškoti alternatyvių trumpoms kelionėms automobiliu, pavyzdžiui, į parduotuvę.
Anot Liudviko Aleliūno, atsisakydami važiavimo automobiliu į parduotuvę bei apsipirkdami el. parduotuvėse padedame sumažinti CO2 pėdsaką ir neigiamą įtaką mūsų aplinkai. „Jeigu nuo artimiausios „Rimi“ parduotuvės gyvenate bent 2 kilometrų atstumu ir planuojate į parduotuvę nuvažiuoti savo automobiliu, o paskui grįžti atgal – kas būtų jau 4 kilometrai – geriau užsisakykite prekes per el. parduotuvę tiesiai į savo namus. „Rimi“ automobiliai per vieną užsakymą nuvažiuoja apie tris kilometrus, nes pakeliui keliauja iš vienų namų į kitus. Taigi, matematika paprasta – važiuodami bent 2 kilometrus iki parduotuvės ir atgal klimatui padarysite didesnę įtaką nei užsisakę tas pačias prekes per el. parduotuvę. Jeigu artimiausia parduotuvė yra dar didesniu atstumu, pavyzdžiui 5 kilometrų spinduliu, „Rimi“ automobilis išmes net 3 kartus mažiau CO2. Mūsų automobiliai yra nauji ir efektyviai naudoja degalus“, – pasakoja L. Aleliūnas.
Socialinės atsakomybės ir vystymo vadovas teigia, kad aplinkai palankiausias sprendimas būtų į parduotuves keliauti pėsčiomis arba bent jau planuoti savo apsipirkimus taip, kad būtų galimybė užsukti į parduotuvę vykstant iš darbo, vaiko būrelio ar mokyklos.
Vaikščiojimas naudingas mūsų sveikatai
„Reguliarūs pasivaikščiojimai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda atsikratyti riebalinės masės, didina bendrą fizinį pajėgumą ir yra naudingi ne tik mūsų kūnui, bet ir smegenims bei gerai savijautai. Jaučiant įtampą ar po ilgos darbo dienos bent 10 minučių pasivaikščiojimas padeda atsipalaiduoti, suteikia daugiau energijos ir pakelia nuotaiką“, – sako „Vilnius sveikiau“ fizinio aktyvumo specialistė kineziterapeutė A. Janavičiūtė.
Specialistė rekomenduojama vaikščioti intervalais: 1–3 minutes eiti greitu tempu, po to tiek pat laiko eiti lėčiau ir kartoti tai serijomis 5–6 kartus iš eilės. Toks vaikščiojimas padės pasiekti geriausių rezultatų ir padidinti savo fizinį pajėgumą.
Per dieną rekomenduoja nueiti bent 10 000 žingsnių
Pasak fizinio aktyvumo specialistės A. Janavičiūtės, palaikant fizinę sveikatą per dieną reikėtų nueiti bent 6–7 kilometrus arba apie 10 000 žingsnių. Žinoma, pradedantiesiems tokia riba gali būti sunkiau pasiekiama, todėl kineziterapeutė rekomenduoja žingsnių skaičių didinti nuosekliai.
„Žmonėms, kurie tik pradeda vaikščioti, rekomenduočiau per dieną pasiekti 4 000 žingsnių ribą ir kiekvieną savaitę ją didinti pridedant bent po 500 žingsnių per dieną. Taip didinti žingsnių skaičių reikėtų tol, kol pasieksime 10 000 arba didesnę žingsnių ribą. Tačiau svarbu paminėti, kad bet koks nueitas atstumas yra geriau nei visai nenueitas“, – teigia A. Janavičiūtė.
Laiko pasivaikščiojimui turėtume rasti kasdien
Nors darbo dienomis sunku rasti laiko sau, lengvai pasivaikščioti svarbu kasdien. Tiems, kurie gyvena intensyvų gyvenimą ir dienoje, visgi, neatranda laisvo pusvalandžio pasivaikščiojimui, specialistė rekomenduoja rinktis kitas fizinį aktyvumą skatinančias veiklas. „Eikite pėsčiomis iki parduotuvės, lipkite laiptais, o ne važiuokite liftu, reguliariai tvarkykite namus ar užsiimkite sodininkyste ir rinkitės aktyvų laisvalaikį. Svarbiausia, kad vaikščiojimas jums teiktų malonumą“, – sako specialistė.
A. Janavičiūtės nuomone, žmonėms dažniausiai trūksta noro ir motyvacijos, tačiau bent jau trumpas pasivaikščiojimas mūsų kūnams yra svarbus lyg degalai. „Jei mašina sugenda arba baigiasi degalai mes visada turime laiko užsukti į degalinę ir prisipilti degalų, tai kodėl sakome, jog neturime laiko bent pusvalandžio pasivaikščiojimui? Vaikščiojimas ar bet kokia kita fizinė veikla yra lyg degalai mūsų kūnui ir smegenims. Todėl labai svarbu akcentuoti, kad fizinis neaktyvumas ir jo pasekmės mūsų organizmui yra lyg tiksinti bomba“, – teigia specialistė.
„Rimi“ – vienintelė klimatui neutrali mažmeninės prekybos bendrovė Baltijos šalyse
Per praėjusius metus prekybos tinklas „Rimi“ į aplinką išmetamų CO2 emisijų kiekį sumažino per pusę, o nuo 2006 metų – net 81 procentu. Likusią dalį – 19 proc. – CO2 emisijų „Rimi“ kompensuoja per klimato agentūrą investuodama į tvarius projektus. Tokiu būdu nuo šių metų pradžios „Rimi“ Baltijos šalyse tapo klimatui neutralia bendrove.
„Rimi Baltic“, kuriai priklauso „Rimi Lietuva“, savininkės ICA grupės tikslai klimato srityje apima siekį ne vėliau nei iki 2030 metų tik savo pastangomis tapti klimatui neutralia įmone, perpus sumažinti pirkėjų įsigyjamų prekių paliekamą CO2 pėdsaką, užtikrinti, kad iki 2025-ųjų didžiausi „Rimi“ tiekėjai turėtų išsikėlę mokslu pagrįstus tikslus, taip pat iki 2025-ųjų perpus sumažinti maisto atliekų kiekį bei nuo 2030 m. savo veikloje ir gamyboje naudoti tik pakartotinai perdirbtą plastiką.
