Maždaug 6 proc. visų Lietuvos naujagimių gimsta gerokai anksčiau laiko, bet tinkama investicija į ankstuko sveikatą ir profesionali jo priežiūra kasmet išgelbsti šimtus anksčiau laiko gimusių kūdikių.
Tik susidūrę su neišnešioto nėštumo problema tėvai supranta, kad tokių pat išsigandusių šeimų kaip jų Lietuvoje yra tūkstančiai.
„Pati esu čia, nes prieš šešerius metus susilaukiau dukros Margaritos, gimusios trimis mėnesiais anksčiau laiko. Ji svėrė lyg nepilnas cukraus pakelis, o dydžiu tilpo į delną. Tuo metu mūsų šeima patyrė didžiulį šoką. Ačiū medikams, kad jie išsaugojo Margaritos gyvybę“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ pirmininkė Asta Speičytė – Radzevičienė.
Pasak ankstukę dukrą auginančios mamos, tik susidūrę su neišnešioto nėštumo problema tėvai supranta, kad tokių pat išsigandusių šeimų kaip jų Lietuvoje yra tūkstančiai. Jauna moteris teigia, kad neišnešiotų naujagimių tėvai neturi gyventi baimėje, todėl aplinkinių palaikymas yra labai svarbus.
„Mūsų visuomenėje kalbėti apie neišnešiotumą kol kas yra didžiulis tabu. Todėl ilgai galvojome, kaip tinkamai ir pozityviai pristatyti šią problemą. Gimus „ankstukų“ idėjai nusprendėme ją įprasminti didesniais darbais, taigi paramos projektas – nuoseklus žingsnis, siekiant padėti anksčiau gimusių kūdikių šeimoms“, – teigia A. Speičytė – Radzevičienė.
Ankstukai susiduria su didelėmis sveikatos problemomis ne tik pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – neišnešioto nėštumo pasekmės gali pasireikšti ir daug vėliau.
Asociacijos pirmininkė tikisi, kad geranoriška žmonių parama leis greičiau įgyvendinti pagrindinį „Ankstukų“ akcijos tikslą – šeimų mokomosios programos sukūrimą ir mokomojo centro įsteigimą, kuris padės šeimoms užtikrinti būtiną tinkamą neišnešiotų naujagimių priežiūrą, maitinimą, fiziologinių ypatybių vystymą, fizinės bei psichinės sveikatos raidą bei neišnešiotų naujagimių reabilitaciją.
„Per pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvoje sukurta gerai veikianti naujagimių sveikatos priežiūros sistema. Todėl ir neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodikliai yra geri“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Neonatalogijos centro direktorė prof. Nijolė Drazdienė.
Per pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvoje sukurta gerai veikianti naujagimių sveikatos priežiūros sistema. Todėl ir neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodikliai yra geri.
Pasak gydytojos, visgi kokybiška medicininė ir psichologinė pagalba ankstukui būtina ne tik pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais ar metais, bet ir vyresniame amžiuje, o prie to prisidėti turi ne tik gydytojai ar ankstuko šeima, bet ir kiekvienas iš mūsų.
„Ankstukai susiduria su didelėmis sveikatos problemomis ne tik pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – neišnešioto nėštumo pasekmės gali pasireikšti ir daug vėliau. Ne tik astma ar diabetas, bet ir depresijos tampa dažnomis neišnešiotumo pasekmėmis. Būtent todėl svarbu ne tik padėti ankstukui užaugti, bet ir pasirūpinti jo integracija į visuomenę“, – sako N. Drazdienė.
Lietuvoje kasmet apie du tūkstančiai arba maždaug 6 proc. visų naujagimių gimsta gerokai anksčiau laiko. 1993 m. Lietuvoje išgyvendavo tik 12 proc. neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 iki 999 g, šiandien – 66 proc. Ankstukų, sveriančių nuo 1 iki 1,5 kg, išgyvenamumo rodiklis pakilo nuo 43 iki 97 proc.
Susipažinti su mažiausiu Lietuvos aktoriumi galite čia: www.ankstukai.lt .
