„Jeigu liga prasideda rankų drebėjimu, tai yra labai pastebimas simptomas ir šią ligą greitai diagnozuoja, nes žmogui tai sukelia diskomfortą. Drebėjimas yra matomas. Tai yra tarsi stigma, kurią mato kiti“, – sakė V. Valeikienė.
Simptomai akivaizdūs, bet neįvertinami
Neurologė aiškino, kad dažnas ligos simptomas – vienpusis drebėjimas, t. y., kai drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje. Dažnai jis prasideda rankoje arba gali tiesiog drebėti vienas pirštas. Drebulys dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje, kai žmogus nieko nedaro. Bandant atlikti veiksmą, drebulys turėtų sumažėti arba gali netgi išnykti.
„Parkinsono ligos drebėjimas yra ramybės drebėjimas. Veiksmo metu jis turėtų sumažėti, o jeigu ramybėje nėra labai ryškus, veiksmo metu, kažką imant, bandant daryti, jis gali visai išnykti. Parkinsono ligai yra būdingas judesių sulėtėjimas ir sukaustymas. Jeigu nėra drebėjimo, bet lėtėja judesiai, atsiranda sukaustymas, žmogus nesupranta, kad tai gali būti Parkinsono liga, ir pas neurologą kreipiasi gana negreitai, praėjus net keletui metų, kada jau būna visai sunku apsitarnauti buityje, pasikelti iš lovos, pradėti eiti, sutrinka eisena“, – simptomus vardijo V. Valeikienė.
Dažnas ligos simptomas – vienpusis drebėjimas, t. y., kai drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje.
Jos tvirtinimu, tokiais atvejais žmonės simptomus įvertina kaip senatvės požymius. Esą dėl amžiaus atsiranda sąnarių pakitimai, stuburo problemos ir dėl to keičiasi žmogaus laikysena, eisena.
Parkinsono liga sergantys žmonės paprastai eina palinkę į priekį, mažais žingsniais, eidami nemojuoja rankomis. Žmogus gali nugriūti, nes užkliūna koja, tačiau kartais gali nugriūti ir savaime, už nieko neužkliuvęs.
„Jeigu žmogus pastebi, kad lėtėja judesiai, jis ne toks greitas kaip anksčiau (žinoma, nereikia lyginti su tuo, kas buvo jaunystėje, bet prieš metus ar dvejus), jeigu eidamas vienoje pusėje nemojuoja ranka, turėtų būtinai kreiptis pas neurologą“, – perspėjo V.Valeikienė.
Jos teigimu, pasitaiko atveju, kai žmonės į gydytojus kreipiasi praėjus keleriems metams po pirmųjų simptomų. Kartais netgi tuomet, kai visiškai praranda savarankiškumą, nebegali vaikščioti.
Chirurginis gydymas taikomas retai
Specialistė patarė, kad, pajutus pirmuosius simptomus ir įtariant Parkinsono ligą, reikėtų kuo greičiau kreiptis į medikus. Esą tai naudinga ligos gydymui, kuris šiuo metu gana veiksmingas. Parkinsono liga yra viena iš neurodegeneracinių ligų, kuriai yra surastas gana sėkmingas gydymas ir žmogus, paskyrus gydymą laiku, gali toliau dirbti, atlikti kasdienius veiksmus.
Kovai su liga kartais taikomas chirurginis gydymas – gili smegenų stimuliacija. Tačiau ji gali būti atliekama ne visiems. Tai priklauso nuo pacientų amžiaus ir jų būklės. Pacientai negali turėti atminties sutrikimų, esamų ar buvusių psichikos sutrikimų. Ligos pradžioje, bent penkerius – aštuonerius metus, operacija neturėtų būti atliekama. Sergantįjį Parkinsono liga galima operuoti tik tuomet, kai jau pasiekta nemaža vaistų dozė, atsiradusios gydymo komplikacijos.
Parkinsono liga yra viena iš neurodegeneracinių ligų, kuriai yra surastas gana sėkmingas gydymas ir žmogus, paskyrus gydymą laiku, gali toliau dirbti, atlikti kasdienius veiksmus.
„Tai nėra rutininė operacija, ji yra sudėtinga. Reikėtų pacientus labai gerai atrinkti, kad būtų geras ir sėkmingas rezultatas. Bet yra atliekamos ir kitos operacijos. Galbūt, jei pacientas netinka giliai smegenų stimuliacijai, jeigu galvojama apie chirurginio gydymo galimybę, reiktų pasverti ir kitas atliekamas operacijas. Tai, ką jau tikrai gana seniai atlieka ir turi ilgametę patirtį Kauno klinikų neurochirurgai“, – siūlė V.Valeikienė.
Taip pat yra ir nemedikamentinių priemonių, padedančių jaustis geriau. Sergantysis turėtų reguliariai lankytis pas medikus, kad būtų stebimas ligos progresas, nepamiršti mankštintis, o vartojant tam tikrus vaistus, atkreipti dėmesį ir į mitybą.
Apsaugo arbata ir kava
Tyrimai parodė, kad asmenims, reguliariai gėrusiems po du puodelius kavos per dieną, 25 proc. rečiau išsivystė Parkinsono liga. Kofeinas padeda ir jau sergantiems Parkinsono liga. Geriantiems kavą ši medžiaga padeda kontroliuoti ligos simptomus. Beje, tyrimo metu buvo pastebėta, kad keturi puodeliai turėjo tokią pačią įtaką kaip ir du, tad nebūtina nuolatos gerti kavą, siekiant išvengti susirgimo.
Apsaugoti nuo Parkinsono ligos gali ir žalioji arbata ar kanapės. Anot V.Valeikienės, šios priemonės yra labiau prevencinės, bet nelabai veiksmingos, kai jau sergama. Esą literatūroje galima rasti įrašų, kad nuo Parkinsono ligos saugo ir fermentinis sūris.
Tyrimai parodė, kad asmenims, reguliariai gėrusiems po du puodelius kavos per dieną, 25 proc. rečiau išsivystė Parkinsono liga.
Gydytoja akcentavo, kad Parkinsono liga, priešingai nei manoma, atminties neblogina ir bent jau pirmuosius ligos metus žmogus gali visavertiškai dalyvauti visuomeninėje ar kitoje veikloje.
Žmogus gali toliau dirbti, atlikti kasdienius veiksmus. Galbūt kai kuriai veiklai dėl sulėtėjusių judesių gali prireikti ilgesnio laiko.
Pagal V.Valeikienės atliktą apklausą, kurios metu buvo apklausti visuomeninėje veikloje dalyvaujantys ir nedalyvaujantys pacientai, buvo pastebėta, kad Parkinsono liga sergantys žmonės, dalyvaujantys įvairioje veikloje, savo gyvenimo kokybę vertina daug geriau, nors jų ligos stadija būna sunkesnė.
