ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto
ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių. Negydoma ŽIV sunaikina žmogaus imuninę sistemą, įvairios infekcijos kyla netgi dėl bakterijų, kurios įprastai gyvena žmogaus organizme. Galiausiai žmogus miršta. Paskutinė ŽIV stadija vadinama AIDS (įgytu autoimuninio deficito sindromu).
Dar visai neseniai užsikrėtimas ŽIV reiškė mirties nuosprendį. Tačiau medicina žengia į priekį ir šiuo metu išrasti vaistai leidžia AIDS ligą priskirti prie lėtinių, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ar diabetas.
Didesnė dalis užsikrečia lytiniu keliu
„Šiais metais diagnozavome daugiau užsikrėtusiųjų ŽIV, nei praėjusiais metais. Pastaruosius kelerius metus daugiau yra užsikrėtusių lytiniu keliu, nei per narkotikus – mes prognozavome, kad taip nutiks – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas S.Čaplinskas. – Kai ŽIV infekcijos plitimas tarp injekcinių narkotikų vartotojų pasiekia tam tikrą lygį, pradeda plisti tarp jų lytinių partnerių. Ir tarp šių užsikrėtusių žmonių lytinių partnerių. Tokia pati tendencija buvo jau anksčiau pastebėta tiek Estijoje, tiek Latvijoje.“
ULAC vadovas sako, jog pasiekti šiuos lytinius partnerius, juos informuoti – daug sunkiau. Taip pat nei medikai, nei žurnalistai, nei AIDS diena negali jų priversti elgtis atsakingai ir šios infekcijos neplatinti.
„Prognozės rodo, jog Lietuvoje apie 12–18 proc. sergančiųjų nežino, kad yra užsikrėtę. Europoje, manoma, kad to nežino kas trečias. Tačiau didesnė problema ta, kad tie, kurie žino, nesilaiko gydymo režimo arba apskritai neateina į gydymo įstaigas“, – kalbėjo pašnekovas.
S.Čaplinsko teigimu, šiuo metu kaip tik diskutuojama su ligą gydančiais medikais, kad jie išsiaiškintų priežastis, kodėl žmogus nesigydo, išklausytų jį, paskatintų gydytis toliau.
Gydytojai standartiškai vienam pacientui gali skirti nuo 7 iki 15 minučių. Tačiau S. Čaplinskas ragina medikus susidūrus su tokiu pacientu jį išklausyti. Mediko dėmesys gali padėti išsaugoti dar kelių ar keliolikos žmonių gyvybes, nes šiandien ŽIV ligos prevencija yra jos gydymas.
Medikamentai leidžia pasiekti, kad liga nebeplistų lytiniu keliu
Ar sergamumas ŽIV susijęs su narkotikų vartojimo mastais? Pastaruoju metu mažėja leidžiamų narkotikų vartojimas, tad logiškai būtų galima padaryti išvadą, jog turėtų mažėti ir užsikrečiančių ŽIV skaičius.
„Jei žmonės nevartos leidžiamų narkotikų, per injekcijas jie neužsikrės. Tačiau jei žmogus vartoja tokius narkotikus, kurie pakeičia jo lytinį elgesį, lytinį aktyvumą? Populiarėja sintetiniai narkotikai, bet juos taip pat galima susileisti. Kitaip tariant, ŽIV plitimas tarp narkomanų priklausys nuo mūsų narkotikų politikos. Viena vertus, turime kaip galėdami mažinti jų skaičių, o iš kitos pusės – kuo greičiau suteikti jiems pagalbą, gydyti“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
ULAC vadovas taip pat patikino, jog tyrimas dėl ŽIV infekcijos yra visiškai nesudėtingas ir prieinamas – tereikia norėti jį atlikti.
Liga klastinga tuo, kad žmogus nejaučia jokių jos simptomų, nors tik ką užsikrėtęs jaučiasi tarsi peršalęs: kosti, karščiuoja, jaučia gerklės skausmą, naktimis gausiai prakaituoja.
S.Čaplinskas teigia, jog pasaulyje daug lėšų ir daug mokslininkų jėgų investuojama į bandymus sukurti skiepus nuo ŽIV. „Tam tikrų rezultatų šioje srityje yra pasiekta. Dirbama labai daug, tačiau artimiausiu metu dar tikrai nebus aprobuoti skiepai, kurie padėtų apsisaugoti nuo infekcijos arba veiktų kaip vaistas“, – sakė S. Čaplinskas.
Būtent todėl verčiau stengiamasi atrasti visus užsikrėtusius ir kuo skubiau imti juos gydyti. Anksti diagnozuoto ŽIV gydymas duoda efektyvių rezultatų.
„Viruso koncentracija kraujyje sumažėja iki praktiškai nenustatomo lygio. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog toks žmogus nebegali lytiniu keliu užkrėsti savo partnerių. Tiesa, tokio žmogaus kraujas vis tiek lieka pavojingas“, – sako ULAC vadovas.
Jei daugėtų žinančiųjų, ligą būtų galima sustabdyti
Dalis Vakarų šalių skiria valstybės finansuojamą ŽIV gydymą iškart vos aptikus, jog žmogus yra infekuotas. Lietuva ieško „aukso vidurio“ – gydo ne iš karto, tačiau ir nepalieka sergančiojo likimo valiai. Valstybės lėšomis žmogus gydomas tuomet, kai jo imunitetas susilpnėja iki tam tikro lygio.
ULAC vadovas išdėsto užduotį, kuri šiuo metu turėtų būti bendra siekiamybė: jei iki 2020-ųjų metų 90 proc. ŽIV infekuotų žmonių žinos apie savo ligą, gydysis ir vaistais sumažins galimybę užkrėsti kitus, tuomet dar po 10-mečio, t.y. 2030-aisiais ŽIV ir AIDS bus išbrauktos iš globalių sveikatos problemų sąrašo. Žmonės vis tiek sirgs ŽIV, tačiau liga praktiškai nebeplis.
Šiuo metu Lietuvoje ŽIV infekuotų asmenų skaičius artėja prie 2700. Blogiausiu atveju apie 300-400 iš jų to nežino. Jie aktyviai gyvena lytinį gyvenimą, o kai kurie iš jų toliau vartoja narkotikus, tokiu būdu platindami šią ligą. Taigi gruodžio 1-osios, tarptautinės kovos su AIDS dienos tikslas – paskatinti ateiti pasitikrinti ir laiku imtis šią ligą gydyti. Taip pat – keisti požiūrį į infekuotus ŽIV.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
