Baltijos aplinkos forumo specialistų teigimu, profilaktika, iš esmės, yra žinios apie mus supančią aplinką ir rūpinimasis ja. P. Sutton ir kt. paskelbtame straipsnyje „Kalifornijos krūties vėžio prevencijos iniciatyva“ teigiama, kad aplinkos veiksniai, kurie prisideda prie susirgimo vėžinėmis ligomis, šiuo metu yra nepakankamai įvertinami. Mokslininkai aplinką apibūdina kaip cheminių, fizinių ir socialinių veiksnių visumą. Jų teigimu, privalu visuomenei pateikti gaires, kaip turi būti keičiama mūsų namų, darbo aplinka, tam, kad vėžinių susirgimų prevencija būtų efektyvi.
Aplinka yra viena ir ją turi keisti visi
Gamtinė aplinka, kurioje mes gyvename ir jos tarša – sunkiai keičiami dalykai ir tam, kad joje neliktų taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis, arba tarša mažėtų – turime prisidėti kiekvienas.
„Sunkiausia yra suvokti, jog kiekvieno iš mūsų veiksmai lemia bendrą aplinkos kokybę – kokius produktus vartojame, kokias atliekas ir kaip šaliname. Aplinka – juk viena visiems Žemės gyventojams, pavojingos medžiagos iš Kinijos gali atkeliauti iki Lietuvos ir atvirkščiai. Kartą į gaminį įdėtos kenksmingos medžiagos taip lengvai niekur nedingsta“, – teigia Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Pradėti reiktų nuo saugesnių gaminių vartojimo
Kol gamyboje plačiai yra naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, specialistai pataria mažinti savo aplinkos taršą kancerogeninėmis (vėžinius susirgimus sukeliančiomis) medžiagomis, renkantis alternatyvius produktus, kuriuose tokių medžiagų nėra. Kancerogeninės medžiagos yra besikaupiančios gyvuosiuose organizmuose, jos neskyla ilgą laiką.
Nevyriausybinės organizacijos Moterys Europoje bendrai ateičiai (angl. Women in Europe for Common Future) paskelbtame pranešime spaudai „Krūties vėžio ir endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų naudojimas“ teigiama, kad JAV kiekviena besilaukianti moteris savo organizme vidutiniškai yra sukaupusi 43 pavojingų sveikatai cheminių medžiagų kokteilį. Šios medžiagos perduodamos ir dar negimusiam kūdikiui.
Bent 17 cheminių medžiagų iš šio kokteilio naudojamos tokiuose kasdieniuose gaminiuose kaip elektronikos priemonės, plaukų ir tekstilės dažai, statybinėse medžiagose ir kt.
„Kol politikai ir rinką prižiūrinčios inspekcijos laukia dar svaresnių įrodymų apie pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ir įvairius lėtinius susirgimus, o gamintojai nesiryžta atsakingai keisti naudojamų medžiagų saugesnėmis, mes siūlome jau šiandien imtis ryžtingų veiksmų ir nedidinti pavojingų cheminių medžiagų kiekio nei savo aplinkoje, nei organizme – rinktis alternatyvius produktus,“ – teigia Laura Stančė.
