Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 metais sergamumas kraujotakos sistemos ligomis buvo 29,3 proc. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 56 proc. visų mirusiųjų.
Pagrindinės ligos – išeminės širdies ligos, cerebrovaskulinės ligos, aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas ir kt. Visame pasaulyje šios ligos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet ir pranešama, kad ateityje šie skaičiai tik augs. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų ne.
Širdies ligų rizikos veiksniai:
- amžius: vyrams rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja sulaukus 45 metų, moterims – 55 metų;
- lytis: vyrai serga dažniau;
- paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (miokardo infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 metų);
- jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).
Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti:
Padidėjęs kraujospūdis. Vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.
Arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Žinoma, nepamiršti gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu:
- mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) – tai „blogasis“ cholesterolis, kurio kraujyje negali būti per daug. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
- didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) – tai „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.
Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės, ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba užblokuojamas. Jeigu pakankamai kraujo ir deguonies negali pasiekti širdies, tada atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Gali atsirasti koronarinės širdies ligos, didesnė aterosklerozės tikimybė.
Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės, ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba užblokuojamas.
Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: atitinkama dieta, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, mesti rūkyti, koreguojami kiti dislipidemijos (būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis) rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą, turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali būti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt.
Taip pat skaitykite: Ekspertas: ne visos dietos naudingos širdžiai
Cukrinis diabetas. Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas – vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergant cukriniu diabetu, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės.
Cukrinio diabeto simptomai – nuovargis, pykinimas, dažnas šlapinimasis, neįprastas troškulys, kūno svorio sumažėjimas, regos sutrikimai, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos. Sergant cukriniu diabetu ir norint sumažinti mikroinfarkto ir insulto riziką, reikia imtis šių veiksmų – būkite fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nerūkykite ir kt.
