Veninės ir arterinės trombozės yra dažna patologija suaugusiems, tačiau didėjant medicinos progresui (gerėjant radiologinei diagnostikai bei didėjant vaikų, sergančių sunkiomis ir lėtinėmis ligomis, išgyvenamumui), vaikų trombozė nebėra retenybė.
Pasak vaikų gydytojos hematologės dr. S.Šaulytės Trakymienės, su ja gali susidurti įvairių specialybių gydytojai, todėl svarbu, kad jie pagalvotų apie trombozės diagnozės galimybę vaikui.
„Apie trombozę turime kalbėti ir COVID-19 pandemijos kontekste, – sako dr. S. Šaulytė Trakymienė. – Koronavirusinė infekcija neaplenkė ir vaikų bei parodė, kad trombozės gali išsivystyti ir jiems, todėl kaip niekada atsirado aiškus trombozių profilaktikos poreikis vaikams ne tik dėl COVID-19, bet ir kitų trombozės riziką sukeliančių ligų. Aiškių ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, vertinančių trombozių riziką ir leidžiančių paskirti tromboprofilaktiką vaikams, dar nėra, todėl labai daug šioje srityje tikimasi iš ateities mokslo.”
Trombozės diagnozę dvylikametei dukrai išgirdusi šeima sako tą dieną minėsianti kaip antrąjį jos gimtadienį.
„Esame dėkingi Santaros klinikoms, nes tai buvo atsakymas po ilgos nežinomybės ir varginančių ligų. Persirgusią besimptome COVID-19 ligos forma dukrą vargino komplikacijos, dėl kurių vis teko praleisti pamokas, – pusmečio pokovidinius vargus, nusilpusį imunitetą ir galybę atliktų tyrimų pasakoja Ingrida Anusauskienė.
– Kai dėl didžiulio ausies skausmo, pakilusios kūno temperatūros, pykinimo apsilankėme Santaros klinikose, atlikti tyrimai, tarp kurių buvo ir kompiuterinė tomografija, parodė didelį išplitusį uždegimą ir susiformavusį trombą – gydytojai diagnozavo ligą. Buvo atlikta operacija ir paskirtas trombozės gydymas.“
Moteris sako, kad nustatyta liga, aišku, sukėlė šoką, nes tokia diagnozė vaikui buvo visiškai netikėta: „Ir dabar dar esame ligoninės pacientai – dažnai lankomės konsultacijoms, dukrytės gyvenimas nėra lengvas – turi nuolat vartoti kraują skystinančius vaistus, apriboti aktyvią fizinę veiklą, gerti pakankamai skysčių, vengti karštos aplinkos.“
Jungtinėse Amerikos valstijose atlikti tyrimai parodė, kad trombozių dažnis tarp ligoninėje gydomų vaikų nuo 2001 iki 2019 metų padidėjo 200 procentų. Šie skaičiai akivaizdžiai rodo poreikį skleisti žinomumą apie trombozių diagnozę vaikams tiek tarp sveikatos priežiūros įstaigos specialistų, tiek tarp pačių pacientų. Su šiais didėjančiais skaičiais atsiranda ir didesnis poreikis specialistų, galinčių teikti kvalifikuotą pagalbą vaikams, kuriems išsivystė trombozė.
Pasak vaikų hematologės dr. S. Šaulytės Trakymienės, per pastaruosius dvejus metus atsirado galimybė vaikų trombozes gydyti moderniai ir pacientams patogiau, t. y. paskiriant naujuosius tiesioginio veikimo geriamuosius kraujo krešėjimą slopinančius vaistus (antikoaguliantus), kurių skyrimas ir kontrolė yra žymiai paprastesni lyginant su senesne terapija bei pritaikyti vartoti net ir mažiausiems pacientams. Nežiūrint į tai, kad su šiais vaistais klinikinė patirtis dar menka, šiandien šie antikoaguliantai laikomi labiausiai ištirta ir įrodymais pagrįsta terapija vaikams.
Mokslininkų ir gydytojų bendruomenė aktyviai plečia trombozių vaikams mokslinę veiklą. Tarptautinė trombozių ir hemostazės draugija (angl. International Society of Thrombosis and Haemostasis, ISTH) š. m. kovo mėn. paskelbė ekspertų sutarimą, kad šiuolaikinės hematologijos rezidentūros turėtų plačiau apimti hemostazės ir trombozių mokymą, kadangi šios srities konsultantų poreikis sparčiai didėja.
Didėjant trombozių skaičiui vaikams didėja ir įrodymais pagrįstų faktų gydant sunkias komplikacijas poreikis, todėl tarptautinė bendruomenė 2017 m. įkūrė Tarptautinį vaikų trombozių bendradarbiavimo tinklą (angl. International Pediatric Thrombosis Network, IPTN), prie kurio planuoja prisijungti ir Lietuva. Šiuo metu įgimto ir įgyto polinkio trombozėms diagnostika ir trombozių gydymas vaikams teikiamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hemofilijos ir krešėjimo sutrikimų kompetencijos centre.
