Viešai papasakoti savo istoriją sutikusi Giedrė neabejoja – kalbėti būtina net ir apie ypač retai pasitaikančias psichikos ligas, galinčias užklupti moteris nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu.
„Atvirai viską pasakoju tam, kad mamos, susidūrusios su psichoze, žinotų – jos yra ne vienos (kaip aš pati jaučiausi). Be to, noriu, kad jau besilaukiančios mamos žinotų – ir taip gali nutikti <...>“, – sako Giedrė, kuri dėl savo patirties apsisprendė tapti ir Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto projekto Psichikos sveikatos ambasadoriai dalyve.
Apie po gimdymo užklupusią psichozę moteris atvirai kalbėjo ir šią savaitę projekto „Mama mums rūpi“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje, kurioje specialistė – gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė – paaiškino, kokios priežastys, rizikos veiksniai gali lemti pogimdyvinės psichozės atsiradimą, bei patarė, ką daryti, jei tokia būsena užklumpa mamą.
Kliedesiai, haliucinacijos, paranoja – tai ryškiausi psichozės (ir pogimdyminės, ir ne tik) simptomai. Deja, kaip rodo Giedrės istorija, dažnai net ir medicinos specialistai ne visada sugeba juos atpažinti ir laiku nukreipti ten, kur moteriai bus suteikta reikiama pagalba.
Tuo metu, kaip pabrėžė gydytoja psichiatrė G.Germanavičienė, suteikti pagalbą psichozės atveju kuo greičiau yra be galo svarbu.
„Psichozė yra tokia būsena, kai žmogus negali adekvačiai vertinti nei situacijos, nei savęs ir dėl to gali priimti neteisingus sprendimus. Dėl nuotaikos svyravimų kyla neapgalvotų sprendimų rizika – tokių, kurie žalingi tiek pačiai moteriai, tiek naujagimiui ar visai šeimai.
Gali atsirasti ir gili depresija, kuri gali moteriai trukdyti įsitraukti į vaiko priežiūrą. Pačios sudėtingiausios situacijos – suicidinės, t.y. tuomet, kai kyla realus pavojus moteriai nusižudyti arba nužudyti vaiką“, – priežastis, kodėl įtariant pogimdyminę psichozę, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus, nurodė gydytoja psichiatrė.
Pasak jos, laiku suteikus kokybišką pagalbą dauguma moterų visiškai pasveiksta.
