Depresija ‒ labiausiai paplitęs psichinės sveikatos negalavimas, kuris daro didelę socialinę ir ekonominę žalą. Be tiesioginių išlaidų gydymui yra ir mažiau akivaizdūs netiesioginiai nuostoliai dėl sumažėjusio darbingumo – depresija produktyvumą gali sumažinti iki 25 proc., rašoma pranešime spaudai.
Depresija taip pat apsunkina sergančiųjų buitį, kenkia dalyvavimui visuomenėje, trikdo saviraišką ir t. t.
Lietuvoje itin opi savižudybių problema. Nepaisant to, kad šioje srityje Lietuvos situacija kasmet gerėja, ir toliau liekame liūdnos savižudybių statistikos lyderiai Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, kad iki 60 proc. savižudybių visame pasaulyje gali lemti depresija.
Kreipėsi į politikus ir sprendimų priėmėjus
Nepaisant depresijos poveikio pacientų, jų šeimų ir visuomenės gerovei, šios ligos keliamoms problemoms vis dar neskiriama pakankamai dėmesio. Todėl Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos pacientų organizacijos pasirašė bendrą memorandumą, kuriame pažymėjo esmines kryptis, leisiančias sustiprinti kovą su depresija.
Pasak memorandumą pasirašiusio Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, šiuo dokumentu siekiama atkreipti vyriausybių dėmesį į depresijos keliamus iššūkius.
„Rekomendacijos pateiktos politiniame lygmenyje padeda į egzistuojančią problemą atkreipti nacionalinių vyriausybių dėmesį bei numatyti tinkamas priemones. Turėtų būti akcentuojamas psichikos ligų, tarp jų ir depresijos gydymo prieinamumas ir kokybiška pagalba pacientams reikiamu metu“, – sako V.Nikžentaitis.
6 punktų memorandumas
Pacientų organizacijos pasirašė memorandumą, kuriame numatyti 6 siūlymai:
- pagerinti prieigą prie medicininių paslaugų, kad depresija sergantieji galėtų gauti aukštos kokybės paslaugas ir gydymą;
- rinkti daugiau duomenų apie gydymo rezultatus, pacientų gyvenimo kokybę, netiesiogines išlaidas ir kt. bei remiantis jais priimti su depresijos gydymu ir jo finansavimu susijusius sprendimus;
- didinti depresiją sergančių žmonių ir jų atstovų įtraukimą į politikos formavimą bei sprendimų priėmimą, mat šie žmonės yra svarbūs suinteresuoti subjektai, galintys pateikti svarbių įžvalgų ir pasiūlymų savižudybių bei depresijos prevencijos strategijoms;
- skatinti ir remti bendruomenės centrų ir savitarpio paramos grupių plėtrą, kurios ne tik daro teigiamą poveikį sergantiesiems, bet ir padeda mažinti tiesiogines bei netiesiogines išlaidas depresijos gydymui;
- skatinti informacijos apie depresiją sklaidą, mažinti šios ligos stigmatizaciją, kad sergantieji nevengtų kreiptis pagalbos į specialistus;
- skatinti skaitmeninių sprendimų diegimą – COVID-19 pandemija smarkiai prisidėjo prie nuotolinių paslaugų tiekimo ir kitų technologinių sprendimų atsiradimo, šią tendenciją reikėtų išsaugoti ir toliau diegti naujoves, kad depresijos gydymas taptų prieinamesnis.
Memorandumo pristatymas
Birželio 3 d. tarptautinio forumo „Globsec 2022“ metu Bratislavoje pasirašytas dokumentas bus viešai pristatytas Centrinės Europos ir Baltijos šalių pacientų asociacijos vadovo. Renginyje dalyvaus ekspertai ir politikai iš įvairių Europos šalių, tokių kaip Slovakija, Kroatija, Lenkija, Vengrija.
Neabejotinai pacientų organizacijų pasirašytas memorandumas turės svarią reikšmę visų dalyvių akivaizdoje bei paskatins sprendimų priėmėjus labiau domėtis pacientų poreikiais depresijos klausimu.
