„Hepatitas pražudo daugiau žmonių nei ŽIV, maliarija ir tuberkuliozė. Tokia liūdna padėtis susiklostė, nes kova su hepatitu niekada nebuvo išsivysčiusių šalių politinis prioritetas ir nėra tokių projektų kokios nors globalios finansavimo sistemos“, – šį atradimą pakomentavo Pasaulinio kovos su hepatitu aljanso prezidentas Charlesas Gore'as.
PSO ir kitos sveikatos apsaugos tarnybos kasmet žurnale „Lancet“ skelbia ataskaitas, rodančias, kokios ligos ir sveikatos problemos kelia nerimą žmonijai ir kiek metų jos sutrumpina gyvenimą. Remdamiesi ataskaitomis veikia politiniai JTO organai ir atskirų šalių sveikatos priežiūros institucijos.
Šiais metais akcentuojamos ne paties žmogaus organizmo problemų ar blogų gyvenimo sąlygų sukeltos ligos, o virusinės, bakterinės ir parazitinės infekcijos. Jų kitimo per pastaruosius 40 metų vaizdą mokslininkai surinko ir išanalizavo, naudodami 147 pasaulio šalių medicininius archyvus.
Infekcijos vidutiniškai sukelia ~19,4% mirčių, įvykusių per tuos metus, ir bendras jų skaičius pamažu auga. Mokslininkai sieja tai su sveikatos apsaugos standartų prastėjimu ir staigiu gyventojų gausėjimu besivystančiose šalyse.
Kai kurių mokslininkų nuostabai, pirmą vietą užėmė virusinis hepatitas – pastaraisiais metais jis nusinešė 1,34 mln. žmonių gyvybių. Mirties priežastimi būdavo ne tik pati liga, bet ir su ja susijusi cirozė, kepenų vėžys ir kitos komplikacijos.
Mirčių sąraše antrąją vietą užėmė tuberkuliozė (1,2 mln. mirčių), trečią – ŽIV, nužudžiusi maždaug milijoną, o ketvirtą – maliarija (719 tūkst. aukų).
Medikai pažymi, kad šie skaičiai – gan kuklūs vertinimai: pakankamai patikimą mirtingumo informaciją pateikia vos 25 šalys. Tikrasis ŽIV, hepatito ir kitų ligų aukų skaičius gali būti gerokai didesnis.
Hepatitas pavojingas tuo, kad jo sukeliamų mirčių skaičius ne mažėja, kaip ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos atveju, o išaugo 22%.
Be finansavimo trūkumo ir hepatito vakcinos bei vaistų brangumo, viena iš priežasčių yra tai, kad dauguma žmonių neįtaria, kad yra užsikrėtę šiuo virusu. Dabartiniais duomenimis, vos 5% išsivysčiusių ir besivystančių šalių gyventojų žino apie savo ligą ir gydosi medicinos įstaigose.
Įdomu, kad „populiariausiu“, tačiau ne pavojingiausiu ligos sukėlėju tapo Zika virusas – nuo jo mirė du žmonės 2015 metais ir 19 – 2016-aisiais. Mokslininkai prognozuoja, kad tendencija išliks, Zikos virusas vargu ar ims kelti rimtesnę grėsmę, tad mokslininkai turės laiko sukurti vakciną nuo jo.
