Likimas atsuko nugarą
„Pastaruosius kelerius metus neinu žiūrėti spektaklių. Per daug širdį spaudžia, kai scenoje matau kolegas“, – sako buvęs Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų solistas Arvydas Sauspreikšaitis.
Dvidešimt ketverius metus teatre praleidęs artistas prarado darbą dėl sumuštos galvos – susipynė kojos ir jis nukrito nuo laiptų.
Praeityje liko kelios dešimtys vaidmenų operetėse ir miuzikluose „Meilės eliksyras“, „Don Žuanas“, Traviata“, „Cirko princesė“, „Vestsaido istorija“, „Orfėjas pragare“, „Grafas Liuksemburgas“.
Praeityje ir pagrindiniai vaidmenys G.Bizet operoje „Miraklis“, Ch.Gounod „Margaritoje“, ir karjeros pasididžiavimas – Mažvydo vaidmuo Audronės Žigaitytės operoje „Mažvydas“.
Pusantrų metų bosu dainuojantis solistas gyveno ne šiame pasaulyje. Dėl patirtos traumos teatro vadovybė ir dabar jam neleidžia eiti į sceną – gal tekstą užmirš, gal ką nors supainios, na, ir balsas nebe tas.
A.Sauspreikšaitis ir nebesiveržia, sako, suprantąs vadovus. Tačiau širdžiai neįsakysi, tad likimui atsukus nugarą Gehamo Grigoriano mokinys dabar stengiasi bent būti teatre – dirba budėtoju, padeda kolegoms. Juk kažkas ir tokius darbus turi dirbti.
Sumušimas palengva užsimiršta, ir viskas būtų gerai, jei ne kitas susirgimas, kuris kankina labiau nei trauma. 55-erių buvęs solistas kovoja su paslaptinga odos liga, apie kurią net universitetų ligoninių specialistai nedaug ką gali pasakyti.
Kelis kartus operavo
Prieš dešimtmetį nei iš šio, nei iš to supūliavo A.Sauspreikšaičio dešinioji kirkšnis. Nieko nelaukęs, jis nuvažiavo pas Santaros klinikų gydytojus.
Dermatologai pacientą paguldė į ligoninę ir ėmė gydyti įvairiais tepalais, tačiau jiems nepadėjus nusiuntė pas mikrochirurgą prof. Kęstutį Vitkų. O šis, pasikvietęs talkon tėvą prof. Mečislovą Vitkų, vyrą operavo. Nors chirurgams teko pašalinti nemažai audinių ir žaizda gijo apie tris mėnesius, pasak vyro, nė žymės neliko.
Ketverius metus A.Sauspreikšaitis neprisiminė turėjęs nemalonumų, tačiau liga atsinaujino – vėl supūliavo kirkšnis. Netrukus jį ištiko nelaimingas atsitikimas. Dėl galvos traumos gydytojams teko jį ne kartą operuoti.
„Metus buvau beveik neįgalus. Kai ėmiau mąstyti, kalbėti ir vaikščioti, pamačiau, kad ne tik mano kirkšnis pūliuoja, bet ir pažastyse atsirado žaizdų“, – prisimena pašnekovas.
Tokios ligos nelinkėtų niekam
Šį kartą gydytojai jam skyrė prednizolono, kuris turėjo apmalšinti uždegimą, ir vėl nusiuntė pas chirurgus. Dabar solistą gydyti apsiėmė Sveikatos mokslų universiteto Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Rytis Rimdeika. Jis atvėrė pūlinius pažastyse ir rekomendavo liautis vartojus prednizoloną.
Po savaitės, pasak vyro, iš žaizdos kirkšnyje pūliai išsiveržė tarsi vulkanas. Vyras iš priimamojo pateko tiesiai ant operacinio stalo. Po dviejų dienų ta pati vieta buvo operuota dar kartą.
Dabar, nors vis dar turi rūpintis žaizdomis ir nuolatos keisti tvarsčius, jos gyja. A.Sauspreikšaitis yra pakilios nuotaikos ir gyvena viltimi, jog liga neatsinaujins. Kitą savaitę jis ruošiasi grįžti į darbą.
Vyras nebenori nė prisiminti, kaip gyveno su liga – nusiprausęs kas rytą ant žaizdų turėdavo dėti storus sterilios marlės įklotus, kad sugertų pūlius, juos pritvirtinti pleistrais. Per dieną tvarsčiai prisigerdavo išskyrų, imdavo skleisti, švelniai tariant, nemalonų kvapą, kartais išskyros persigerdavo per drabužius.
„Gyvenimas sustojo, – sako A.Sauspreikšaitis. – Kai pradėjau gerti prednizoloną, prakaitas pildavosi kaip garinėje pirtyje, tik tris kartus gausiau.“ Vyras pasakoja negalėjęs dirbti fizinių darbų, vaikščioti, nes atviros žaizdos trindavosi ir labai skaudėjo – kai pūlinys didėdavo, rodos, tempdavo visą kūną.
Savo žmoną solistas vadina angelu sargu – ji iki šiol tvarsto vyro žaizdas, nes pats ne visur gali pasiekti. „Nelinkėčiau net blogiausiam žmogui tokios ligos“, – priduria.
Kilmė nežinoma
Solistą kankinančią ligą žmonės vadina prakaito liaukų uždegimu, o gydytojai – supūliavusiu hidradenitu. Apie šią ligą pasaulio medikai žino nedaug. Tik dabar, kai atsirado daugiau galimybių padėti ligoniams, ji pradėta išsamiau tyrinėti, tačiau atsakymų į daugelį klausimų teks dar ilgokai palaukti.
Manoma, kad supūliavęs hidradenitas prasideda plauko maišelyje, į kurį atsiveria prakaito liaukos, tos, kurios pradeda veikti, kai žmogus subręsta. Kadangi šios liaukos ir plaukai yra tik tam tikrose vietose, tai liga plinta pažastyse, kirkšnyse, ji gali pažeisti lytinius organus, sėdmenis, ypač vyrams, ir vietas po krūtimis moterims.
Plauko maišelyje prasideda uždegimas, dėl jo ima formuotis mazgai – uždegimo pažeistų audinių sankaupos, kurias palietus skauda. Ligai vystantis mazguose gali susidaryti pūliai. Dažnai mazgai atsiveria ir ima veržtis į išorę.
Supūliavusiu hidradenitu dažniausiai suserga jauni žmonės – sulaukę vos dvidešimties.
Kas sukelia ligą, taip pat neaišku. Žinoma tik tiek, kad ji dažniau pasireiškia tiems, kieno artimi giminės serga, kas turi antsvorio ir kas rūko. Taip pat supūliavusį hidradenitą gali išprovokuoti kitos autoimuninės uždegiminės ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas, Krono liga ir pan.
Supūliavusiu hidradenitu dažniausiai suserga jauni žmonės – sulaukę vos dvidešimties. Liga gali tęstis visą jų gyvenimą iki pat senatvės. Jauniausias Kauno gydytojų pacientas buvo vos 21-erių metų vaikinas.
Statistika rodo, kad supūliavusiu hidradenitu kone dvigubai dažniau serga moterys. Kodėl – nežinia. Bet reikia turėti omeny, kad visomis autoimuninėmis uždegiminėmis ligomis moterys serga dažniau, o vyrams žaizdos gerokai dažniau atsiveria prie išangės.
Prausimasis nepadės
„Supūliavęs hidradenitas nėra bakterinė liga, todėl negalima teigti, kad jis atsiranda dėl to, kad žmogus nesilaiko higienos, – teigia Sveikatos mokslų universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dr. Jurgita Karčiauskienė. – Kartais atlikę tyrimus pūliuose bakterijų iš viso nerandame. Infekcija gali prasidėti vėliau ir dar labiau pasunkinti šią sunkiai gydomą ligą.“
Kartais specialistai išskiria kelias bakterijas, kurios vadinamos sąlyginiais patogenais. Tokios bakterijos gyvena ant žmogaus odos nuolatos ir nesukelia jokių infekcijų. Piktų bakterijų, tokių, kaip streptokokai ar stafilokokai, sergančių šia liga ligonių žaizdose paprastai nebūna.
„Liga plinta giliai į poodį, ten „išrausia“ kanalus, ilgainiui susidaro tokių kanalų voratinklis, tad ligos iš ten „išprausti“ tikrai neįmanoma. Reikia gydyti“, – įsitikinęs prof. Rytis Rimdeika.
Gydytojai teigia, kad šie ligoniai stengiasi pasislėpti nuo žmonių – jie gėdijasi prasto kvapo, kad pūliai ar kraujas persisunkia drabužius. Ligoniai negali dirbti ir sportuoti ne tik todėl, kad jiems skauda ir net dėl to reikia gerti skausmą malšinančių vaistų, bet ir gėdijasi nusirengti viešame duše. Jie neina ir į paplūdimius, o vasarą negali dėvėti plonesnių drabužių.
Būna ir taip, kad liga pažeidžia ne tik abi pažastis ir krūtinę, bet ir kirkšnis, lytinius organus, tarpvietę, išangę, kurioje susidaro viena didžiulė žaizda. Suprantama, kad toks žmogus negali dirbti visą dieną, nes reikia nusiprausti, pasikeisti tvarsčius, galiausiai oda trinasi ir skauda, nuo jo sklinda prastas kvapas.
Kadangi hidradenitas užklumpa anksti, šie žmonės turi mažiau galimybių įgyti kokią nors profesiją ir lieka visuomenės užribyje.
Būtina gydyti
Supūliavęs hidradenitas turi ypatingų požymių, pagal kuriuos jį galima atskirti nuo kitų odos ligų.
„Dėl ligos pūlinukai toje pačioje vietoje atsiranda mažiausiai du kartus per pusę metų ir abiejose pažastyse ar kirkšnyse“, – teigia profesorius.
Labai pavojinga, jeigu žaizdose esančios bakterijos sukelia sepsį – kraujo užkrėtimą. Be to, esant pastoviam uždegimui, į žaizdas gali patekti piktesnės bakterijos, kurios gali nukeliauti ir pažeisti kitus organus – širdies vožtuvus, inkstus, centrinę nervų sistemą.
Kad liga neįsisenėtų, svarbu kuo anksčiau pradėti žmogų gydyti. J.Karčiauskienė teigia, jog ligoniai visų pirma turi kreiptis į šeimos gydytojus, o šie – nusiųsti juos pas dermatologus. Paprastai dėl gydymo tokius pacientus konsultuoja keli gydytojai – dermatologas, reumatologas, gastroenterologas, chirurgas.
Kartais padėti labai sunku
„Kauno klinikose veikia retų odos ligų centras. Jame gydome ir prižiūrime taip pat ir supūliavusiu hidradenitu sergančius pacientus, – sako J.Karčiauskienė. – Sergantiems labai svarbu koreguoti gyvenseną: sulieknėti, mesti rūkyti.
Vis dėl to ši liga, ypač sunkesnės jos formos, gali kartotis ir dažnai sunkiai gydoma. Tačiau pacientams reikėtų nenuleisti rankų ir neprarasti vilties. Retų odos ligų centre turime daugumą pasaulyje prieinamų diagnostikos ir gydymo metodų, kurie dažnai leidžia suvaldyti šią ligą.“
Retomis odos ligomis sergantys žmonės įsteigė draugiją, kurios tikslas padėti tokiems žmonėms integruotis į visuomenę ir siekti, kad įstatymai būtų palankesni ir padėtų gerinti gydymo, reabilitacijos, darbo ir buities sąlygas. Informaciją apie draugijos veiklą galima rasti interneto puslapyje roldraugija.lt.
