Kaip saule mėgautis saugiai ir ką daryti, jei vis tik grįžę iš pajūrio pajutote, kad saulės buvo per daug, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dermatovenerologė Dailė Malinauskaitė.
Kaip saugiai įdegti?
Gydytoja patarė apskritai nesiekti tokio tikslo – įdegti – ir karštą bei kaitrią dieną nuo 12 iki 16 valandos būti pavėsyje. „Vaikams iki dvejų metų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose apskritai nerekomenduojama“, – pabrėžė dermatovenerologė.
Jei atvykote atostogauti ir į paplūdimį išsiruošėte pirmą kartą – jūsų krepšyje turėtų gulėti didžiausią apsaugą nuo saulės turintis kremas SPF 50. D.Malinauskaitė sako, jog išsitepę tokiu kremu saulėje galite būti 2 valandas – vėliau reikia juo pasitepti iš naudo. Naudodami didžiausią apsaugą suteikiantį kremą odą pamažu pratinsite prie saulės.
Kaip į saulę reaguoja skirtingi odos tipai?
D.Malinauskaitės teigimu, turintiems I odos fototipą (šviesi oda, strazdanos, žydros ar žalios akys šviesūs plaukai) arba II odos fototipą (žydros, žalios, pilkos arba šviesiai rudos akys, plaukų spalva – nuo šviesios iki šviesiai rudos, odos spalva – šviesi) apskritai nerekomenduojama būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
„Jie turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu, tokių odos tipų žmonės dažniausiai nudega iki raudonio, pūslių. Jiems būnant pavėsyje irgi būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės su SPF 30“, – kalbėjo dermatovenerologė.
III odos fototipo (rudų arba pilkų akių, kaštoninių arba tamsių plaukų, vidutinio tamsumo odos) bei IV fototipo (tamsiai rudų akių, tamsių plaukų bei tamsesnės odos) žmonės saule mėgautis gali ilgiau, tačiau gydytoja pataria ir jiems teptis tokią pat aukštą apsaugą (SPF 30) turinčiu kremu.
Ką daryti, jei jaučiate, jog nusvilote saulėje?
„Grįžę iš paplūdimio būtinai reikia nusiprausti vėsiu vandeniu, nuplauti sūraus vandens, smėlio bei prakaito likučius. Nusiprausę odos netrinkite rankšluosčiu, leiskite išdžiūti ir per 3 minutes, pasitepkite drėkinančiu kremu ar putomis, specialiai skirtomis naudoti po saulės vonių“, – sakė D. Malinauskaitė.
Grįžę iš paplūdimio būtinai reikia nusiprausti vėsiu vandeniu, nuplauti sūraus vandens, smėlio bei prakaito likučius.
Internete sklando gausybė patarimų, kaip odą gydyti „liaudiškomis“ priemonėmis: raginama teptis kefyru, medumi, skaudamas vietas braukyti ledukais ir netgi malšinti skausmą avižine koše.
Vis tik gydytoja dermatovenerologė pataria verčiau keliauti į vaistinę ir paprašyti naudojimui po nudegimo skirtų dermatologinių kosmetikos priemonių.
„Liaudiškos priemonės ne visada gali tikti ir patikti problematiškai odai. Pavyzdžiui, jūsų minimas medus, avižinė košė – netinkami odos nudegimams gydyti ir gali net pabloginti odos būklę“, – perspėjo D. Malinauskaitė.
Kiek laiko gyja saulės pažeista oda? Gydytojos teigimu, tai labai priklauso nuo pažeidimo gylio, lokalizacijos.
„Esant tik raudoniui dažniausiai jis praeina po savaitės, jei daugiau nesideginama saulėje. Esant stipriam nudegimui, gijimo laikas ilgėja, kartais pastebimos ir komplikacijos. Praėjus ūmiai stadijai, viršutinis odos sluoknis pradeda luptis“, – sakė gydytoja.
Prie gražaus įdegio – odos vėžys ir puokštė kitų negalavimų
Tačiau besilupanti oda palyginti su odos vėžiu – menkniekis. Vėžys taip pat, kaip ir mes, mėgsta kaitrią ir skaisčią saulę.
„Ypač šviesiaplaukiai, mėlynakiai, blyškios odos spalvos žmonės, vyreni nei 45-erių metų amžiaus. Tie, kurie vaikystėje buvo stipriai nudegę, kurių šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų, kuriems buvo atlikta organų transplantacija, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus turėtų atsakingiau apžiūrėti savo odą ir pastebėję įtartiną darinį kreiptis į gydytojus dermatologus. Lietuvoje kasmet registruojami keli tūkstančiai odos vėžio atvejų, skaičiai palyginti su kitų organų vėžiu išties dideli“, – sako pašnekovė.
Žalingas saulės poveikis pasireiškia ne tik vėžiu, jis gali sukelti ir alergines reakcijas, ypač naudojant tam tikrus vaistus. Taip pat atsiranda darinių, kurie odos nepuošia.
„Dažniausiai žmonės pastebi pigmentines dėmes, odos kapiliarų išsiplėtimus, bepigmentinius odos plotus, apgamų pokyčius. Oda išsausėja, suglemba, galiausiau prasideda priešlaikinis senėjimo procesas“, – vardijo gydytoja dermatovenerologė.
Ar verta rizikuoti gauti tokias saulės „dovanas“ vien dėl įdegio? Panašu, kad tokį klausimą sau užduoda vis daugiau tautiečių, nes Lietuvos pajūryje šiandien galima pastebėti gerokai daugiau skėčių arba nuo saulės saugančių palapinių, tvorelių. Tai – dar vienas saugojimosi būdas.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras primena, jog marškinėliai, apsauginis kremas, skrybėlė, akiniai ir pavėsis – geriausias receptas nuo saulės.
10 dalykų, kuriuos privalu žinoti planuojant poilsį
- Venkite tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje). neapsigaukite ir nepamirškite, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vis tiek prasiskverbia į odą;
- Nuo tiesioginių saulės spindulių saugokite ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą. Pridengite ją šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;
- Pasirinkite tinkamą aprangą (geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, lengvai prižiūrima). Avėkite lengvą, natūralaus pluošto avalynę;
- Dėvėkite kokybiškus akinius nuo saulės (akių ragena, tinklainė ir lęšiukas yra labai jautrūs saulės spinduliams, tiesioginiai saulės spinduliai gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemelanominių akių ligų atsiradimą) su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru (sugeriančiu nuo 99 iki 100 proc. UV-A ir UV-B spindulių). Prisiminkite, jog lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių poveikio;
- Karštomis dienomis skysčius vartokite ne tik tada, kai ištrokštate, tačiau gerkite reguliariai. Tinkamiausi gėrimai tokiam laikotarpiui – vanduo (lengvai mineralizuotas, negazuotas), natūralios sultys. Venkite alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes jų skaidymui yra sunaudojamos nemenkos vandens atsargos;
- Maisto pagrindą karštu laikmečiu turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, lengvai virškinami, nekaloringi produktai. Nevenkite aštraus maisto, jo sukeliamas prakaitavimas padės aušinti kūną. Venkite riebių, kaloringų „užtaisų“;
- Karštomis dienomis ribokite fizinį krūvį, sunkiausius dienos darbus stenkitės atlikti anksti ryte arba vakarop. Dienos metu būkite aktyvūs, tačiau viską darykite lėčiau nei įprastai, stenkitės laiką leisti vėsesnėse patalpose, tai ypač svarbu vidurdienį (nuo 10 iki 16 val.);
- Nepiktnaudžiaukite saule norėdami išsigydyti spuogus (nors pačius spuogus UV spinduliai veikia teigiamai, bet oda aplink spuogus dėl intensyvaus saulės poveikio storėja, dėl to užsikemša poros ir susidaro sąlygos naujiems spuogams formuotis);
- Kasdien naudokite apsaugos nuo saulės priemones su ne mažesniu kaip 15 SPF. Planuodami lauke praleisti daugiau laiko nei įprastai, naudokite atsparias vandeniui, ne mažiau kaip 30 SPF apsaugos nuo saulės priemones. Apsaugos priemonę nuo saulės naudokite 30 min. iki išeinant į lauką. Leidžiant laiką lauke, apsaugos priemones nuo saulės naudokite kas 2 val., išsimaudžius vandens telkinyje/suprakaitavus – iškart po to;
- Saugokite naujagimius nuo tiesioginių saulės spindulių! Apsaugos nuo saulės priemones patariama naudoti ne jaunesniems kaip 6 mėnesių amžiaus kūdikiams;
Taip pat stebėkite ultravioletinių spindulių indeksą (UVI)! Kuo UVI didesnis, tuo didesnė tikimybė nesisaugant pažeisti odą ir akis, reikalingas mažesnis laiko tarpas, kad pasimatytų neigiamas UV spindulių efektas.
Apsauga nuo saulės turėtų būti naudojama, kai UVI pasiekia 3 ir daugiau. UVI indeksas spaudoje skelbiamas balandžio – rugsėjo mėn. ir apskaičiuojamas vidurdieniui, kuris Lietuvoje yra apie 13 val. 30 min. UVI indeksą galite stebėti ir čia.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
