Priežastys
Gali būti, kad apie vadinamąjį sezoninį afektinį sutrikimą (kitaip – sezoninę depresiją) jau esate girdėję, tačiau dabar, rudenėjant, neprošal savo žinias atnaujinti. Keičiantis sezonams, kinta ir žmogaus organizme išsiskiriančių hormonų melatonino ir serotonino – natūralių medžiagų, turinčių įtakos miego režimui ir nuotaikai, – gamybos procesas. Pakitus šiems veiksniams, sezoninio afektinio sutrikimo rizika padidėja. Dažniausiai šio tipo depresija žmones kamuoja rudens ir žiemos laikotarpiu, tačiau kartais ji gali pasireikšti ir pavasarį ar vasarą.
Simptomai
Pagrindiniai sezoninio afektinio sutrikimo simptomai yra šie:
-
depresiška nuotaika: liūdesys, kaltės jausmas, pasitikėjimo savimi praradimas, neviltis, domėjimosi bet kokia veikla stoka, desperacija ir apatija;
-
nerimas: įtampa ir negebėjimas susidoroti su stresu;
-
nuotaikų kaita: nuotaikų kraštutinumai, o kai kuriems žmonėms – manijos protrūkiai pavasarį ir vasarą;
-
miego problemos: persimiegojimas ir nuolatinis mieguistumas, o kartais – neramus miegas ir ankstyvas nubudimas rytais;
-
nuovargis: nuolatinis jėgų trūkumas ir negebėjimas pakelti įprastos rutinos;
-
persivalgymas: krakmolingų ir saldžių maisto produktų manija, kurios rezultatas – didėjantis svoris.
Sezoninė depresija gali būti diagnozuojama tuo atveju, jei dvejus metus iš eilės depresijos simptomai pasireiškia ir liaujasi tuo pačiu metų laiku, o likusiu metų laikotarpiu simptomų beveik nelieka.
Sergamumas
Keturi iš penkių žmonių, kuriems diagnozuojamas sezoninis afektinis sutrikimas, yra moterys.
Dažniausiai sezoninės depresijos diagnozę išgirsta 20–30 metų amžiaus asmenys, tačiau simptomai gali pradėti reikštis ir anksčiau.
Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo daugiau rizikos susirgti sezonine depresija.
Sezoninis afektinis sutrikimas nustatytas maždaug 5 proc. JAV gyventojų.
Gydymas
Vienas veiksmingiausių sezoninės depresijos gydymo metodų – šviesos terapija. Šiuo tikslu naudojamos specialios lempos, kurios, skleisdamos plataus spektro ultravioletinius spindulius, imituoja dienos šviesą. Dažniausiai pacientams skiriami 30 min. rytiniai šviesos terapijos seansai.
Dauguma terapijai skirtomis šviesadėžėmis naudojasi ruošdamiesi dienai: skaitydami rytinį laikraštį ar valgydami pusryčius. Specialistas pažymi, kad, pradėjus šviesos terapijos seansus rudeniui dar tik įsibėgėjant, rizika susirgti sezonine depresija vėlyvesniu laikotarpiu sumažėja.
Sezoninį afektinį sutrikimą padeda įveikti ir medikamentai (kaip gydymo dalis). Jei šis sutrikimas jums buvo diagnozuotas jau anksčiau, pradėję medikamentus vartoti anksti rudenį, nelaukdami, kol dienos visiškai sutrumpės, sumažinsite simptomų pasikartojimo riziką, o jei simptomai ir pasikartos, jie bus ne tokie aštrūs ir truks kur kas trumpiau.
Prevencinės priemonės
Sezoninės depresijos prevencija gali būti labai įvairi. Norintiems išvengti šio negalavimo patariama dar rudeniui neįsibėgėjus ir simptomams nepasireiškus pradėti praktikuoti šviesos terapiją, mažiau laiko leisti prie išmaniųjų įrenginių, būti fiziškai aktyvesniems, pasirūpinti ryškesniu apšvietimu namuose, praktikuoti meditaciją ir kitas streso valdymo technikas, leisti daugiau laiko gryname ore, apsilankyti saulėtuose kraštuose.
Riziką susirgti sezonine depresija galime susimažinti ir savo jėgomis. M.G.Knittelis pataria ištisus metus reguliariai mankštintis, įprasti sveikai ir kokybiškai išsimiegoti, stengtis keltis ir gultis kasdien tuo pačiu laiku, sveikai maitintis ir vartoti mažiau produktų, kurių sudėtyje daug cukraus.
Jei įtariate, kad galbūt ir jūs sergate sezonine depresija, pasikonsultuokite su savo gydytoju – jis patars, ką daryti, kad būklė nesunkėtų, ir pasiūlys priemonių, padėsiančių ją palengvinti. Užtikrinti, kad sezoninio afektinio sutrikimo prevencija visada būtų sėkminga, deja, neįmanoma, tačiau esama išties veiksmingų gydymo metodų, kurie sušvelnina sezoninės depresijos simptomus ir padeda lengviau iškęsti žiemą.