Raudonukė – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikams raudonukė – nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Tačiau nuo vaikų gali užsikrėsti besilaukiančios moterys, kurioms ši liga – itin pavojinga: susirgus ja gali tekti net nutraukti nėštumą.
Išauga persileidimo grėsmė
Įgimtas raudonukės sindromas išsivysto tada, kai motina raudonukės virusą perduoda vaisiui. Kuo ankstesniu nėštumo laikotarpiu susergama, tuo sunkesni apsigimimai.
Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą vaisiaus apsigimimo tikimybė siekia 98 proc. Naujagimiai gimsta su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, įgimtu aklumu ar kurtumu. Todėl nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą. Taip pat dažnai įvyksta savaiminis persileidimas.
Raudonukė – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikams raudonukė – nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos.
Nėščiajai susirgus po 16-iosios nėštumo savaitės, vaisiaus apsigimimai nustatomi 10–20proc. naujagimių, po 20-iosios apsigimimai nustatomi retai.
Prieš planuojant nėštumą – pasitikrinti
Patikimiausia raudonukės profilaktikos priemonė – raudonukės vakcinos skiepijimas. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcina įskiepijama antraisiais vaiko gyvenimo metais, jos antroji dozė – 6–7 metų vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą.
„Jaunoms moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos nuo raudonukės, ar vaikystėje sirgo šia infekcine liga, patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti, ar turi imunitetą šiai infekcinei ligai. Jei ne, jos turi pasiskiepyti, nes pasekmės nėštumo metu susirgus šia liga gali būti labai liūdnos“, – portalui 15min.lt sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktokos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Infekcijas tikisi sunaikinti
Pasaulio sveikatos organizacija buvo užsibrėžusi iki 2010 metų išnaikinti raudonukės ir tymų infekcijas. Tačiau nepakankamos skiepijimų apimtys dėl antivakcininių nuotaikų, kitų priežasčių sumaišė visas kortas: sumažėjus skiepijimų apimtims įvairiose šalyse prasidėjo ligų protrūkiai.
Pasaulio sveikatos organizacija rengė skiepijimų kampanijas, davusias teigiamų rezultatų – skiepijimų apimtys vėl ūgtelėjo, o sergamumas sumažėjo. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija yra iškėlusi tikslą išnaikinti raudonukės ir tymų infekcijas Europos regione 2015 metais.
Šalyse, kuriose yra sėkmingai vykdomos skiepijimo nuo raudonukės programos, įgimtos raudonukės sindromas beveik neregistruojamas.
Lenkijoje – raudonukės protrūkis
Lietuvoje raudonukės vakcina pradėta skiepyti 1992 metais. Pernai ir užpernai Lietuvoje neregistruota susirgimų raudonuke. 2010 metais buvo nustatyti 2 raudonukės atvejai.
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje skiepijimų skaičius MMR vakcina sumažėjo 4,2 proc. Skiepijimų nuo raudonukės apimtys 2012 metais dvejų metų vaikų amžiaus grupėje siekė 93,4 proc., 7 metų amžiaus grupėje – 92,8 proc.
2012 metais Europos Sąjungos šalyse narėse ir Europos ekonominės erdvei priklausančiose šalyse iš viso užregistruoti 27 276 raudonukės atvejai. Didžioji dauguma visų atvejų užregistruota Rumunijoje ir kaimyninėje Lenkijoje, todėl viruso įsivežimo grėsmė išlieka labai reali.
Viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik skiepijimais pagal skiepų kalendorių: kiekvienas vaikas turi būti paskiepytas dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozėmis. Tada nuo šių infekcijų bus apsaugotas ir paskiepytas vaikas, ir visuomenė, nes virusai negalės plisti.
