ES mirtingumo rodiklį viršijame keturis kartus
Sąraše nurodytos 54 gydymo įstaigos. Pagal mirtingumą nuo infarkto blogiausiai įvertinta Mažeikių ligoninė, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, Švenčionių rajono ligoninė, Tauragės ligoninė, Vilkaviškio ligoninė. Pagal mirtingumą nuo insulto – Švenčionių rajono ligoninė, Trakų ligoninė, Kėdainių ligoninė, Raseinių ligoninė, Anykščių rajono savivaldybės ligoninė, Vilkaviškio ligoninė, Ukmergės ligoninė.
Pasak SAM, aukštas ir labai aukštas (nuo 26 proc. iki 44 proc. visų hospitalizuotų ligonių) mirtingumas nuo ūmaus miokardo infarkto yra beveik pusėje – vienuolikoje iš dvidešimt šešių – šalies ligoninių, o mirtingumas nuo galvos smegenų insulto (nuo 24 proc. iki daugiau nei 55 proc.) – šešiolikoje iš trisdešimt devynių ligoninių.
Mirtingumo vidurkiai – 24,1 proc. nuo ūmaus miokardo infarkto ir 23,9 nuo galvos smegenų insulto – yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o ES šalių vidurkį viršijame daugiau nei keturis kartus.
Planai mirčių skaičių sumažinti net trečdaliu
„Ir tai yra vienas iš rimčiausių argumentų, kodėl ligoninių tinklo pertvarka yra būtina. To reikia pacientams, medikams, valstybei, tai rekomenduoja daryti ir tarptautinės organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija bei Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Lietuvai, kuri turi kovoti su emigracijos, senėjančios visuomenės, nepakankamo gimstamumo iššūkiais, esami rodikliai yra nepateisinami ir ilgiau netoleruotini“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Paskelbti duomenys rodo, kad skirtumas tarp ligoninių, kurios per metus priėmė daugiau nei 20 pacientų su šiomis diagnozėmis, siekia iki 7 kartų. Didžiausias mirštamumas pastebimas mažai hospitalizacijų – per metus iki 100 ligonių su minimomis diagnozėmis – turėjusiose ligoninėse.
Pasak A.Verygos, jau pasiekta riba, kai nebėra, kur trauktis, o numatoma ligoninių tinklo pertvarka ir labiau centralizuotas gydymas leistų pagerinti aktyvaus gydymo kokybę ir sumažinti mirčių skaičių nuo insulto ketvirtadaliu, o nuo infarkto – net trečdaliu.
Tokie skaičiai – pasirinktos skaičiavimo metodikos rezultatas
Kaip paaiškino Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė, Higienos institutas, skaičiuodamas mirtingumą ligoninėse, taikė skaičiavimo metodiką, pagal kurią atmetė ligonius, kurie, suteikus jiems pagalbą ligoninėje, buvo pervežti į kitą gydymo įstaigą. Taip pat neskaičiavo tų ligonių, kuriems pagal jų būklę tai esą nebuvo skubi pagalba, nors, pašnekovės manymu, pagalba infarkto atveju visada turėtų būti traktuojama kaip skubi. Kretingos ligoninė reitinge nurodoma kaip gydymo įtaigoje, kurioje mirtingumas nuo infarkto yra šimtaprocentinis.
„Pernai turėjo 131 ligonį, kuriam buvo diagnozuotas infarktas, suteikta pagalba ir jie buvo skubiai pervežti pagal klasterių programą į Klaipėdą. Jie nebuvo paguldyti į mūsų ligoninę. Tuo tarpu pacientai, kurie buvo labai sunkios būklės, kardiogeniniame šoke ir netransportabilūs, jie liko pas mus ir penkiais atvejais neišgyveno. Žmonės buvo garbaus amžiaus, turėjo daug gretutinių ligų.
Jeigu mes nebūtume jiems suteikę pagalbos ir pervežę, jie galbūt nebūtų išgyvenę.
Pervežtų ligonių statistika nerodo. Taip pat neskaičiuojami pacientai, kurie iš mūsų perkelti į slaugos skyrių, suteikus jiems pagalbą. Taigi reitingams paimamas epizodas, kuris tikrai neatspindi realios situacijos. Dabar gaunasi taip: jei pacientai gydomi rajoninėse ligoninėse, neskubant jų pervežti į tinkamą ligoninę, pažeidžiama auksinės valandos, per kiek laiko pacientas turi būti pervežtas į klasterį, taisyklė. Laikantis šios taisyklės, rodiklis gaunasi toksai. Tie išgyvenę pacientai priskaičiuojami kitiems centrams, bet iš tiesų jeigu mes nebūtume jiems suteikę pagalbos ir pervežę, jie galbūt nebūtų išgyvenę“, - aiškino pašnekovė.
Pasak jos, medikai į šią pasirodžiusią informaciją reaguoja jautriai ir nesutinka su tokiais skaičiavimais. Ligoninė sulaukia ir pacientų palaikančių skambučių.
Gydytojai jaučiasi įžeisti
Vis dėlto Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS), pasipiktinusi tokiu reitingavimu, tikina, kad toks reitingavimas yra klaidinantis.
Pasak LGVS tarybos pirmininko, Šilutės ligoninės vadovo Dariaus Steponkaus, ši informacija sulaukė didelio atgarsio medikų bendruomenėje. Beje, jo vadovaujamoje įstaigoje mirtingumas nuo insulto įvertintas kaip labai žemas.
„Skelbti informaciją ir sudaryti gydymo įstaigų reitingus bei vertinti darbo kokybę pagal informaciją, kuri atspindi gal tik šimtąją dalį ligoninės veiklos rodiklių, yra mažų mažiausiai nekorektiška ir neatsakinga. Negalima vertinti įstaigų veiklos pagal vienetinius atvejus, kai neišaiškinamos ir neanalizuojamos priežastys“, – įsitikinęs LGVS tarybos pirmininkas.
Jo teigimu, ligoninėse, kurios pateko į juodąjį sąrašą, dirbantys medikai jaučiasi įžeisti ir įskaudinti, tad žmonės, kurie atsakingi už sveikatos priežiūros sistemos tvarumą, turėtų elgtis atsakingiau.
Ligoninės: skaičiai yra pliki
Pasak LGVS valdybos pirmininko, Druskininkų miesto ligoninės, patenkančios į žemo mirtingumo bloką, vadovo Viktoro Meižio, pateikti skaičiai yra pliki ir neatspindinti realios padėties, jais bandoma manipuliuoti.
„Kalbant apie paciento ligos istoriją, ligoninei tenka trumpas epizodinis vaidmuo ir į jo negalima vertinti kaip atskiro vieneto. Reikia matyti platesnį vaizdą, pavyzdžiui, kaip dažnai ir su kokiais sveikatos nusiskundimais pacientas lankėsi pas savo šeimos gydytoją, kaip greitai buvo suteikta pirmoji pagalba įvykus ūmiam susirgimui, kaip greitai reikiamas paslaugas suteikė ir į rajoninę ar universitetinę ligoninę atvežė greitosios medicinos pagalbos ekipažas.
Tendencingai pateikta informacija menkina valstybės sveikatos sistemą, o kartu ir medikų bendruomenės darbą. Manau, kad tai prisideda ir prie medikų motyvacijos migruoti į kitas šalis, kuriose panašaus pobūdžio interpretacijos vargu ar įmanomos“, – sakė V.Meižis.
Griauna pasitikėjimą gydymo įstaiga?
Pasak mediko, po tokios informacijos viešinimo tampa sudėtinga dirbti tų gydymo įstaigų darbuotojams, ypač priėmimo ir skubios pagalbos padaliniuose. Tai, kad regioninėse, respublikinėse ir universitetinėse ligoninėse būtų geri gydymo rezultatai, daug kas priklauso ir nuo to, kaip greitai rajonų ligoninės medikai diagnozuoja, stabilizuoja paciento būklę ir laiku transportuoja į aukštesnio lygio įstaigą.
Pasitaiko ne vienas atvejis, kai pacientai į ligoninę (tiek į rajoninę, tiek universitetinę) patenka per vėlai, kai medikai jau būna bejėgiai.
„Ne visada dėl to galima kaltinti pacientus. Būna, kad iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog jie nesirūpina savo sveikata, tačiau dažnai taip nutinka dėl to, kad žmonėms sudėtinga pakliūti pas gydytoją ir gauti pagalbą, o tada ir nutinka taip, kad kreipiasi į medikus per vėlai.
Mes ne kartą reiškėme susirūpinimą dėl to, kad paskutinės reformos, vykdytos sveikatos sektoriuje, buvo daugiau orientuotos į procesą, o ne į rezultatą ir ilgalaikius tikslus“, – tikino pašnekovas.
Visą ligoninių sąrašą pagal jų reitingą galima pamatyti ČIA.
