Higienos instituto duomenimis, 2017 m. Lietuvoje depresija iš 100 tūkst. gyventojų sirgo 4,76 žmonės. Nors šiuo metu sergamumo depresija ir nerimo sutrikimais statistika oficialiai nėra fiksuojama, I.Umbrasaitės teigimu, dėl visą pasaulį sukrėtusių įvykių ir besikeičiančio visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą, pastaraisiais metais pacientų srautas smarkiai išaugo.
„Net jeigu ir turėtume naujausius statistinius duomenis, tikrieji sergančių asmenų skaičiai galimai būtų keliskart didesni. Taip yra dėl to, kad depresija sergantiems žmonėms gali būti sunku kreiptis pagalbos, o sergant nerimo sutrikimais, apsilankymas pas psichologą ne vieną asmenį ypač baugina.
Tiesa, pastaruoju metu ryškėja gana maloni tendencija: jauni žmonės ima vis labiau rūpintis savo emocine būkle, o visuomenėje daug drąsiau nei prieš dešimtmetį kalbama apie tai, kad nėra gėdinga kreiptis pagalbos ir bandyti spręsti įsisenėjusias emocinės sveikatos problemas“, – pasakoja medicinos psichologė.
Taip pat pastebima, kad jau nuo vaikystės tėvai daug aktyviau rūpinasi savo atžalų emocine būsena, o matydami jų emocinius sunkumus, kreipiasi į psichologus. Specialistų pagalbos neretai ieško ir patys vaikai bei paaugliai, kuriems sunku susitvarkyti su mokykloje patiriama įtampa ar susiduria su santykių problemomis.
Kartais tenka išgirsti, kad paauglius kreiptis į psichologą paskatina reikiamą emocinę pagalbą jau gaunantys jų bendraamžiai, draugai.
I.Umbrasaitės teigimu, visuomenėje po truputį įsivyrauja mąstymas, prilyginantis psichologo konsultacijas savotiškoms asmens higienos procedūroms. Siekdami užkirsti kelią galimoms emocinėms problemoms, pacientai pas psichologus lankosi reguliariai ir taip lavina savo emocinį raštingumą.
Neleiskite emocinei būklei įsisenėti
Kiekvieno apsilankymo pas psichologą metu pacientas skiria laiko atsigręžimui į save ir padedamas profesionalo gali reflektuoti tai, kas vyksta jo gyvenime, kokių pokyčių norima. Pasak medicinos psichologės, tai yra įgūdžiai, kuriuos reikia treniruoti, o vengimas tą daryti jaučiamus emocinius simptomus tik pagilina.
„Laiku nesprendžiant psichinės sveikatos problemų, bendra žmogaus savijauta pradeda sparčiai blogėti: pamažu senka turimi emociniai resursai, todėl pacientui gali tapti sunku atlikti kasdienes veiklas, pavyzdžiui, dirbti, dalyvauti šeimyniniame gyvenime ir pasirūpinti savo asmeniniais poreikiais.
Taip pat gali nukentėti santykiai su artimais žmonėmis: šeimose kyla konfliktai, tam tikrais atvejais gali būti atsiribojama nuo draugų, žmogus atsitraukia į vienatvę“, – galimas depresijos ir nerimo sutrikimų pasekmes vardija I.Umbrasaitė.
Medicinos psichologė priduria, kad patiriant emocines problemas, ženkliai suprastėja ir asmens profesinė ar akademinė veikla: susikaupimas pareikalauja vis daugiau pastangų, tampa sunku vykdyti įsipareigojimus bei laiku atlikti reikiamas užduotis.
„Visa tai ženkliai blogina asmens gyvenimo kokybę ir sudaro sąlygas depresijai bei nerimui dar tvirčiau įsišaknyti mūsų pasąmonėje. Taip formuojasi užburtas ratas, iš kurio vėliau gali būti sunku išsivaduoti.
Žmogui nebeturint emocinių resursų gyventi taip, kaip jis gyveno anksčiau, jaučiama neviltis, kaltė, nusivylimas, pyktis ar bejėgiškumas, o šios emocijos jaučiamus simptomus tik dar labiau sustiprina. Emocines problemas geriausia spręsti iki joms pasiekiant kritinį tašką, kuriame dažnam pacientui jau nebeužtenka jėgų imtis kokių nors veiksmų“, – pabrėžia medicinos psichologė.
Kaip pasirūpinti savo emocijomis?
Emociškai stabiliam žmogui lengviau susidoroti su netikėtais sunkumais, kurti ir palaikyti socialinius santykius, siekti užsibrėžtų tikslų bei jausti pasitenkinimą kasdiene veikla, teigia I.Umbrasaitė ir pažymi, kad rūpintis savo emocine sveikata reikia pradėti nuo mažų žingsnių.
„Norint padėti sau pačiam jaustis geriau, reikia pastebėti ir įsivardyti, su kokiais sunkumais susiduriama, pavyzdžiui, galbūt žmogus skiria nepakankamai laiko poilsiui, o gal priešingai – neranda veiklos, kuri jam būtų reikšminga. Kiekvienam taip pat svarbu įsivertinti, ar patenkinami baziniai kūno poreikiai, dėl to reikėtų atidžiai pažvelgti į savo miego ir fizinio aktyvumo ypatumus, mitybą, laiką praleidžiamą dienos šviesoje.
Verta pamąstyti, ar pakankamai dėmesio skiriama bendravimui su kitais žmonėmis, mėgstamoms veikloms“, – sako medicinos psichologė ir priduria, kad pasirūpinus šiais aspektais, žmogui bus daug lengviau nepalūžti užklupus sunkumams.
Be to, tai, kaip jaučiamės emociškai, yra svarbu ir aplinkiniams. Jeigu žmogaus emocinė būsena pablogėja susidūrus su netikėtomis permainomis, išgyvenant skaudžias ar sudėtingas situacijas, svarbu nelikti vienam. Jeigu žmogus jaučia, kad neturi artimų žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti apie savo jausmus, jis visada gali kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
