Anot psichologės Rositos Pipirienės, žmogus – gamtos dalis, tačiau šiandien daugeliui ima trūkti ryšio su žeme.
„Žmonės mieste turi labai nedaug galimybių paliesti žemę, ypač tie, kurie gyvena daugiabučiuose. Nusiperka skintų gėlių ir jas pasimerkia – tik tiek. Dabar, kai vyksta nevaldomi procesai, emociškai itin svarbus tapo ryšys su žeme.
Kaip su įtampa tvarkosi kai kurie žmonės? Jie pradėjo balkonuose auginti pomidorus, prieskonines žoleles. Tie, kurie turi bent jau mažą žemės plotelį užmiestyje, pavasarį dingsta iš miestų ir, žemėje sukišę rankas, ilsisi“, – pranešime spaudai sako specialistė.
Geriau nei sporto salėje
Darbas sode ar darže suteikia malonų fizinį nuovargį. Anot psichologės, dažnai geresnį nei patiriamą po bėgimo ar apsilankymo sporto salėje.
„Sode ar darže yra rezultatas, suteikiantis prasmės jausmą. Pasodini sėklas ir lauki, kol užaugs. Turi prižiūrėti. Kai viskas aplink taip neapčiuopiama, atsiranda poreikis turėti bent šiek tiek aiškumo.
Augalui ar daržovei išdygus, tai suteikia džiaugsmo. Negana to, žmogus patiria ir galios jausmą, prižiūrėdamas augalus, medžius ar vaiskrūmius“, – atkreipia dėmesį R.Pipirienė.
Ji tęsia sakydama, kad būdami lauke, kvėpuojame švaresniu oru. Be to, viskas, kas susiję su gamtos ritmu, suteikia žmogui psichologinio saugumo jausmą.
„Tai prasmingiau už laiką, praleistą skendint nerime. Miegas pagerėja. Grįžę iš lauko, galime lengvai užmigti – nereikia migdomųjų, nes įkyrios mintys neatakuoja. Tai labai gera nemigos profilaktika“, – akcentuoja psichologė.
Kaip saugiai kapstytis žemėse?
Kad ir kokią psichologinę bei fizinę naudą teiktų sodininkystė ar daržininkystė, sveikatos priežiūros specialistai pataria saugotis sužeidimų, nes užteršti žaizdas sodo ar daržo žeme – itin pavojinga, nes kyla grėsmė užsikrėsti stablige.
Taigi, dirbant būtina dėvėti tvirtos medžiagos pirštines, atsargiai elgtis su aštriais įrankiais: kauptukais, grėbliais, žirklėmis.
Stabligė gali atsirasti ir neturint gilios žaizdos – tai priklauso nuo jos užterštumo žemėmis bei žmogaus atsparumo. Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai.
Tikėtina, kad būtent dėl pavojaus užsikrėsti stablige sodininkai yra linkę skiepytis. Praėjusiais metais „Kantar“ atlikto tyrimo duomenimis, sodininkai labiau linkę skiepytis nei likusi visuomenės dalis. 66,3 proc. sodininkų teigia, kad skiepai – veiksminga priemonė apsisaugoti nuo ligų. Su šiuo teiginiu sutinka 56,2 proc. likusių apklaustųjų.
„Normalu, kad žmonės yra atsakingi ir nori apsisaugoti, žinodami, kad turi daug sąlyčio su žeme, nuo kurios gali užsikrėsti stablige. Kaip ir grybautojai ar uogautojai yra labiau linkę skiepytis nuo erkinio encefalito“, – pastebi R.Pipirienė.
Stabligė – bakterijų sukeliama infekcinė liga. Ja užsikrėtus galimas sunkus sveikatos pablogėjimas ir net mirtis. Ši infekcija pasireiškia raumenų spazmais – traukulių metu gali plyšti raumenys ir lūžti kaulai.
Žmonės yra atsakingi ir nori apsisaugoti, žinodami, kad turi daug sąlyčio su žeme, nuo kurios gali užsikrėsti stablige.
Rizika susirgti šia liga kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas durtines žaizdas. Stabligės sukėlėjai plačiai paplitę gamtoje. Jų randama tiek gyvūnų, tiek žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjai su išmatomis patenka į dirvožemį, kur sporų pavidalu gali ilgai išbūti gyvybingi.
Labiausiai saugotis turėtų tie, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos arba po paskutiniosios vakcinos praėjo daugiau nei 10 metų. Dėl galimų komplikacijų ši infekcija yra gerokai pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims.
Suaugusiems rekomenduojama skiepą nuo stabligės kartoti kas 10 metų, vakcina – nemokama.
