Taip patologų veiklos specifiką apibūdino Valstybinio patologijos centro direktorius, prof. dr. Arvydas Laurinavičius, surengęs žurnalistams ekskursiją po savo įstaigą.
Dešimtys tūkstančių tyrimų
Profesorius atkreipė dėmesį, kad patologija šiuolaikinėje medicinoje toli gražu neapsiriboja mirusio ligonio kūno tyrimais. Autopsijų kasmet smarkiai mažėja. Per pastarąjį dvidešimtmetį centre atliekamų pomirtinių patologijos tyrimų skaičius sumažėjo nuo 1255 tyrimų 1984 m. iki vos 91 autopsijos 2011 m.
 |
| Valstybinio patologijos centro nuotr./Arvydas Laurinavičius |
Užtat išsiplėtė kitų tyrimų spektras: per metus vidutiniškai atliekama apie 42 tūkst. biopsinių ir operacinės medžiagos tyrimų, apie 60 tūkst. citopatologijos tyrimų.
Centras atlieka sudėtingus specializuotus testus bei teikia konsultacijas ne tik Santariškių, bet ir visos Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Dalis svarbių tyrimų atliekama ir kaimynams latviams.
Atliekamų tyrimų struktūroje nemažą dalį sudaro specializuoti tyrimai, būtini šiuolaikinei onkologinių, hematologinių, inkstų bei kitų ligų diagnostikai, nulemiančiai svarbius klinikinius sprendimus ir dažnai brangių gydymo metodų pasirinkimą.
Parenka gydymo būdą
Praktiniu požiūriu patologija – tai specialybė, kai tiriant audinius ir ląsteles, atskleidžiama, kokia liga serga pacientas. „Remiamės patologiniais pokyčiais audiniuose ir iš jų gauname diagnostinę informaciją“, – pasakojo A.Laurinavičius.
Paciento gydytojui suteikiame nemažai vertingos informacijos, kuri leidžia spręsti, ar vėžys sunkus, kiek toli jis pažengęs, ir kaip jis gali elgtis ateityje.
Patologijos diagnostika, pacientų audinių ir ląstelių patologijos tyrimas, neretai yra vienintelis ir nepakeičiamas diagnozės etapas, nuo kurio priklauso tolesnis ligonio gydymas. Jis naudojamas daugelyje sveikatos priežiūros sričių: nuo gimdos kaklelio vėžio profilaktikos iki organų transplantacijos.
Pastarąjį dešimtmetį patologijos diagnostikos sritis išsiplėtė ir jau siekia molekulinių tyrimų lygį. Atliekant molekulinius tyrimus, galima nustatyti tam tikrus genų pokyčius, kurie padeda tiksliau išsiaiškinti diagnozę, prognozuoti ligos eigą ir numatyti gydymo vienais ar kitais vaistais efektyvumą.
„Kai nustatome ligą, paciento gydytojui suteikiame nemažai vertingos informacijos, kuri leidžia spręsti, ar vėžys sunkus, kiek toli jis pažengęs, ir kaip jis gali elgtis ateityje – tikėtinas greitas progresavimas, o galbūt galima laukti lengvesnės ligos eigos.
Iš tyrimų galime numatyti, ar konkretaus gydymo parinkimas duos naudos. Be to, vėžio audinyje nustatome konkrečias molekules, kurios gali būti terapijos taikiniu. Pasitelkiant patologų išvadą galima atakuoti skirtingas vėžio biologines sistemas“, – aiškino A.Laurinavičius.
Ištiria per 20 minučių
Atliekant biopsiją ir tiriant mikroskopinius ligonio audinių ar ląstelių pakitimus, diagnozuojama daugelis ligų: augliai, uždegiminės, infekcinės ligos.
Su specialiomis biopsinėmis adatomis audinių ar ląstelių mėginiai gali būti paimti iš visų žmogaus organų.
„Tada biopatas siunčiamas į laboratoriją, kur paruošiami labai ploni jų pjūviai, dedami ant stikliukų ir nudažomi specialiais dažais. Tuomet patologas gali pamatyti mikroskopinius organų struktūros pakitimus. Tyrimas parodo, ar audiniai normalūs, ar tai gerybinio naviko audiniai, ar piktybinis navikas“, – kalbėjo Valstybinio patologijos centro direktorius.
Greitesnis biopsijų ištyrimas leidžia išvengti galybės nebūtinų ir brangiai kainuojančių tyrimų bei gydymo metodų.
Patologijos laboratorijose tiriami visi chirurginių operacijų metu pašalinti pacientų audiniai ar organai. Gydytojas patologas vertina, ar pilnai pašalinti pažeisti audiniai, ar nereikia papildomo gydymo.
Be to, patologijos laboratorijose atliekami ir vadinamieji intraoperaciniai tyrimai, kai diagnozė nustatoma chirurginės operacijos metu ir lemia tolesnę jos eigą. Toks tyrimas užtrunka ne ilgiau nei 20 min.
„Vienas esminių biopsijų atlikimo kokybės parametrų – trukmė. Be šio tyrimo gydančiam gydytojui sunku pasirinkti tolimesnę paciento tyrimo ir gydymo taktiką. Greitesnis biopsijų ištyrimas leidžia išvengti galybės nebūtinų ir brangiai kainuojančių tyrimų bei gydymo metodų“, – džiaugėsi A.Laurinavičius.
Mėginiai saugomi archyve
Paprastai biopsinis tyrimas trunka nuo 6 valandų iki keliolikos dienų. Tačiau apie 45 proc. biopsijų ištiriama per dvi darbo dienas – tai priklauso nuo ligos sudėtingumo.
Sudėtingiems atvejams diagnozuoti neretai naudojami santykinai brangūs imunohistocheminiai vėžio ir kitų ląstelių žymenų tyrimai. Šie metodai leidžia aptikti net pavienes vėžio ląsteles audiniuose ir organuose, tiksliai nustatyti vėžio rūšį ir numatyti jo eigą.
Naviko molekulinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus, o tuo pačiu – ir skirtingą ligos eigą bei gydymą.
„Centro archyvuose saugomi į parafino blokus įlieti pacientų audinių gabalėliai bei iš jų pagaminti mikropreparatai. Esant reikalui, galima prieš keletą metų tirto paciento medžiagą ištirti pakartotinai, naudojant modernias technologijas. Visa ši sukaupta informacija ir po daugelio metų gali būti naudinga gydymo bei mokslo tikslais“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Ar kompiuteris diagnozuos ligą?
Esant reikalui, galima prieš keletą metų tirto paciento medžiagą ištirti pakartotinai, naudojant modernias technologijas.
Valstybiniame patologijos centre plėtojamos skaitmeninės patologijos technologijos, sudarančios galimybę ne tik šiuolaikiniams mokslo tyrimams, bet ir kokybės užtikrinimui bei naujų diagnozės metodų diegimui.
Centro skaitmeninėje molekulinės patologijos laboratorijoje esanti speciali virtualios mikroskopijos įranga leidžia aukšta skiriamąja geba nuskenuoti mikroskopinius preparatus ir taikyti skaitmeninės vaizdo analizės metodus patologijos tyrimams.
Skaitmeniniame vaizde sukaupiama žymiai daugiau informacijos nei gali įvertinti pro įprastą mikroskopą tyrinėjanti žmogaus akis. Skaitmeninės analizės algoritmai leidžia tiksliai nusakyti patologinių pokyčių laipsnį, molekulinių ligos žymenų pasiskirstymą audiniuose, ląstelių tarpusavio sąveiką.
