Kas yra bipolinis sutrikimas? Trumpai – tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingi labai ryškūs nuotaikų svyravimai, darantys didžiulę įtaką žmogaus asmeniniam ir profesiniam gyvenimui bei savijautai.
Paula dalinasi, kad kurį laiką įtarė, kad jai galėtų būti šis sutrikimas. Kas tai išdavė?
„Viskas prasidėjo 2021-ųjų metų spalio mėnesį, kai mane ištiko pirmoji psichozė. Manau, kad ją labiausiai išprovokavo tai, kad vienu metu dariau daug dalykų, mažai miegojau, mažai valgiau, kol pats organizmas pasakė „stop“. Sau įtariau bipolinį sutrikimą jau kurį laiką, tačiau kai išgirdau tikrąją diagnozę Vasaros gatvėje, patyriau šoką, netgi šiek tiek gėdos jausmą, kad turiu kažkokį sutrikimą. Tačiau vėliau supratau, kad turiu priimti save tokią, kokia esu, kad visą gyvenimą esu tokia ir tuo esu unikali“, – sako Paula jau daugiau kaip pusę metų gyvenanti su nustatyta diagnoze.
Ji prideda, kad ne tik ji pati jautųsi, kad kažkas yra ne taip. „Mano elgesys būdavo neadekvatus, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose publikuodavau tai, kas man tik šaudavo į galvą, visiškai apie tai negalvodavau ir nemąstydavau. Atrodė, kad esu tarsi žaidime, kur turiu įveikti kažką, o pasaulis sukasi tik aplink mane, o aš esu jo balsas“, – prisimena Paula.
Ji prideda, kad šiandien dalindamasi savo mintimis ji viską labai gerai pasveria, ką skelbti ir ko neskelbti. „Daugelis, kurie jau susidūrę su bipoliniu sutrikimu patys ar turi aplinkoje žmogų, kuris jam diagnozuotas žino, kad būna gerosios ir blogosios dienos. Pastarosiomi dienomis aš stengiuosi daugiau dėmesio skirti sau, guliu lovoje, žiūriu serialus ar ilsiuosi“, – dalinasi mergina.
Bando susidraugauti su liga
Paula sako, kad po diagnozės jos tikslas yra susidraugauti su liga, o tam reikalinga griežta rutina. „Iš pradžių aš vartojau medikamentus, tačiau jie man visiškai neveikė taip, kaip turėtų. Labiausiai padėjo apsilankymas pas psichiatrą, kuris pritaikė vaistus, kurie man tobulai tinka – nejaučiu nei nuosmukių, nei pakylėjimų. Esu dėl to labai laiminga. Didelį vaidmenį čia atlieka ir rutina – šaltas dušas, meditacija, sportas, mityba, miegas ... Šiandien sau leidžiu plaukti pasroviui. Vaistus reikia gerti nuolatos, bet aš labai tikiuosi, kad mokymasis susigyventi su manijos epizodais, režimo laikymasis padės pakeisti situaciją ir galbūt ateityje galėčiau gyventi bet medikamentų“, – dalinasi mergina.
Ką ji patartų tiems, kurie šiandien išgirsta diagnozę? „Patarčiau apsiprasti ir suprasti, kad tai yra liga – lygiai tokia pati kaip peršalimas ar gripas. Juk mums dėl to nėra gėda. Bet jeigu susiduriame su psichikos liga, mums kažkodėl pasidaro gėda. Priimkite save kaip unikalų žmogų ir pasinaudokite tuo. Juk jeigu gyvenimas jums duoda citrinų, pasidarykite iš jų limonadą“, – sako pašnekovė.
Šiandien Paula dalinasi savo patirtimi ir instagrame, kur pasakoja, ką jai tenka patirti ir kas jai padeda. „Labiausiai tai paskatino daryti stigma, kadangi su tuo susiduriama visur – asmeniniame gyvenime, profesinėje veikloje. Noriu pasakyti visiems, kad bipolinis sutrikimas gali būti puikiai valdomas ir mes esame lygiai tokie patys žmonės kaip ir visi kiti. Dabar priklausau „Žvelk giliau“ organizacijai, padedančia kovoti su stigmomis. O dalindamasi tuo, ką patiriu aš sulaukiu daug padėkų, palaikymo – tai man tikrai padeda visomis prasmėmis, tuo pačiu ir susidraugauti su liga“, – sako Paula.
Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Kristina Butkutė-Šliuožienė: „Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios“
„Bipolinis sutrikimas – tai psichikos sutrikimas pasireiškiantis neįprastais nuotaikos, energijos, aktyvumo, dėmesio koncentracijos pokyčiais. Šie pakitimai dažniausiai lemia sunkumus kasdieniame žmogaus gyvenime bei darbinėje veikloje“, – sako gydytoja psichiatrė.
– Ar pats žmogus gali įtarti, kad jam bipolinis sutrikimas? Kaip jis yra nustatomas?
– Jei žmogus įtaria turintis bipolinį sutrikimą, pirmasis žingsnis – kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris atlieka psichikos būklės įvertinimą, nustato diagnozę, esant reikalui rekomenduoja papildomą ištyrimą kitiems sutrikimams atmesti, ir sudaro gydymo planą.
Šis sutrikimas diagnozuojamas kliniškai, įvertinus paciento esamus simptomus, jų kaitą, ankstesnių būklės pablogėjimų metu buvusius simptomus ir jų dinamiką. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją šiam sutrikimui yra būdingi bent du epizodai, kai gerokai pakinta paciento nuotaika ir aktyvumo lygis.
Vieniems epizodams būdingas nuotaikos pakilumas ir padidėjusi energija bei aktyvumas, kitiems – nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija bei sumažėjęs aktyvumas. Pakilios nuotaikos epizodų metų gali būti pakili ir euforiška nuotaika, garsi ir greita kalba, perdėtas savęs vertinimas, rizikingas elgesys, grandiozinės idėjos, perdėtas išlaidumas, miego poreikio sumažėjimas.
Nuotaikos pablogėjimo epizodams būdinga prislėgta, depresiška nuotaika, sulėtėjusi kalba, sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla, apetito sumažėjimas, svorio kritimas, miego sutrikimai – nemiga arba mieguistumas, bevertiškumo jausmas, mintys apie savižudybę. Sunkesniais atvejais tiek vienų tiek ir kitų epizodų metu gali pasireikšti ir psichozinė simptomatika – haliucinacijos, kliedesinės idėjos, ryškus dezorganizuotas elgesys.
– Ką daryti sužinojus diagnozę? Kokie gydymo būdai? Kas padeda labiausiai? Ar gydymas visada yra medikamentinis?
– Bipolinio sutrikimo gydymas yra kompleksinis, apimantis gydymą medikamentais ir psichoterapiją. Bipolinis sutrikimas dažniausiai trunka visą žmogaus gyvenimą, o pakilios ir depresiškos nuotaikos epizodai laikui bėgant pasikartoja. Ilgalaikis nuolatinis gydymas padeda žmonėms valdyti simptomus sutrikimo pablogėjimo metu ir sumažinti pasikartojimų riziką.
Bipolinio sutrikimo gydymui skiriami medikamentai vadinami nuotaikos stabilizatoriais – tai ličio druskos, antikonvulsantai, o depresijos epizodai gydomi ir antidepresantų grupės medikamentais. Medikamentai yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas esant ūmioms būklėms, tačiau šalia svarbu ir psichoterapinė pagalba. Rekomenduojama psichoterapija su psichoedukavimo ir įgūdžių lavinimo komponentais, į šeimą orientuota terapija, tarpasmeninė ir kognityvinė elgesio terapija.
– Ar bipolinis sutrikimas gali pasireikšti bet kam? Kas tam turi įtakos – genetika, paveldimumas, stresas ir t. t.?
– Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios. Mokslininkai vis dar atlieka tyrimus ieškodami šį sutrikimą sukeliančių veiksnių. Sutrikimo kilmė yra siejama su neurotransmiterių tokių, kaip dopaminas ir serotoninas, disbalansu. Jie perduoda tarpląstelinius signalus tarp galvos smegenų neuronų ir reguliuoja nuotaką.
Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali būti susiję su bipoliniu sutrikimu, tačiau tikslus genas ar jų derinys nėra nustatytas ir tai vis dar išlieka mokslinių tyrimų objektu. Taip pat tyrimuose pastebėta, kad žmonės, kurių šeimos nariai serga bipoliniu sutrikimu, turi didesnę tikimybę susirgti patys.
Daugėja tyrimų, kurie bipolinio sutrikimo kilmę sieja stresu. Neigiamos ankstyvos vaikystės patirtys – emocinis smurtas ar nepriežiūra gali būti susiję su bipolinio sutrikimo vystymusi suaugusiųjų amžiuje. Įvairios kitos stresinės gyvenimo aplinkybės – skyrybos, nedarbas, ankstyva tėvų netektis gali būti susiję su bipolinio sutrikimo paūmėjimais ir sunkesne simptomų kontrole. O taip pat ir lėtiniai stresoriai neigiamai veikia bipolinio sutrikimo simptomus ir jų eigą.
– Ką žinoti artimiesiems, kurie šalia savęs turi žmogų su šiuo sutrikimu? Kaip bendrauti ir kaip pagelbėti?
– Jei artimam asmeniui nustatytas bipolinis sutrikimas pirmiausia yra svarbu pačiam artimtajam susipažinti su bipoliniu sutrikimu – žinoti apie galimus simptomus ir gydymo galimybes. Tai padėtų atpažinti pablogėjimo požymius. Kitas svarbus aspektas, įtariant pablogėjimą – paskatinti kreiptis pagalbos.
Kuo anksčiau bipolinis sutrikimas bus gydomas, tuo prognozė geresnė. Nereikia laukti ir tikėtis, jog simptomai pagerės be gydymo. Taip pat labai svarbu būti supratingiems ir empatiškiems. Paaiškinti artimajam, kad esate šalia, jei jiems reikia padrąsinimo ar pagalbos. Bipolinio sutrikimo gydymas yra ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės tiek iš paciento tiek iš artimųjų. Reikėtų būti kantriems laukiant simptomų pagerėjimo ir būti pasiruošusiems galimiems būklės atkryčiams.
