Dažniausiai pacientai susižaloja dirbdami įvairius statybos ar remonto darbus
Akių ligų klinikos vadovės prof. Redos Žemaitienės teigimu, būtinosios pagalbos poreikis bei teikimas ir epidemijos metu nesumažėjo.
„Tačiau pastebėjome, kad pandemijos metu pacientai į Skubios pagalbos skyrių oftalmologo konsultacijai kreipiasi tik tais atvejais, kai būtinoji pagalba tikrai reikalinga. Saugodami save ir kitus, išmokome atskirti būtinąją pagalbą nuo planinės“, – sako profesorė.
Pasak Akių ligų klinikos gydytojos oftalmologės dr. Editos Puodžiuvienės, akių traumos pasižymi tam tikru sezoniškumu. „Žiemą akių traumų skaičius būna mažiausias, o pavasarį ir vasarą jis žymiai padidėja. Dažniausiai susižaloja jauni, darbingo amžiaus vyrai, kurie sudaro apie 80 proc. visų susižalojusių pacientų. Tačiau akių traumas patiria ir vyresnio amžiaus pacientai, moterys ir vaikai.“
Pacientai į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl įvairaus sunkumo akių traumų. Didžiąją jų dalį sudaro lengvos akių traumos: paviršiniai akies svetimkūniai, akių nubrozdinimai ir vokų odos ar antakių žaizdos.
„Dažniausiai pacientai susižaloja dirbdami įvairius statybos ar remonto darbus, pavyzdžiui, šlifuodami ar kaldami metalą. Taip pat susižeidžia įvairiais aštriais instrumentais, – vardija dr. E.Puodžiuvienė.
– Pavasarį vaikams akių sužalojimų rizika ypač išauga, nes jie daugiau laiko praleidžia lauke, neretai ir be suaugusiųjų priežiūros. Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir judrūs, todėl dažnai susižaloja, kai nukrenta nuo dviračio, batuto, kūrena laužus, neatsargiai elgiasi su aštriais daiktais ar bando kažką sprogdinti,“ – pasakoja gydytoja oftalmologė. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau susižaloja kapodami malkas ar pjaudami medieną.
Pasak Akių ligų klinikos vadovės, prasidėjus žolės pjovimo sezonui, akių ligų gydytojams visuomet kelia nerimą dar viena akių traumų priežastis – žolės pjovimas su žoliapjove arba trimeriu. Dirbant be veido apsaugos skydelių ar apsauginių akinių, galima patirti itin sunkų sužalojimą.
„Kai su didele energija atlekiantis svetimkūnis patenka į akies vidų, jis smarkiai sužaloja akies audinius ir sukelia sunkų vidinį akies uždegimą. Toks sužalojimas turi tikrai dramatiškas pasekmes – galima netekti regėjimo, o dėl infekcijos komplikacijų ir akies obuolio“, – apie sunkių traumų pasekmes kalba profesorė.
„Lengvų akies traumų atvejais, gydymo įstaigoje suteikus pacientui pagalbą, dažniausiai skiriamas vietinis antibakterinis ir priešuždegiminis gydymas akių lašais ar tepalais, o pacientai išleidžiami gydytis namo ambulatoriškai, – sako prof. R.Žemaitienė.
– Pacientai, patyrę sunkias traumas, tokias kaip kiaurinis sužalojimas ar akies sumušimas, yra stacionarizuojami, jiems atliekamos operacijos. Traumų atvejais operacijos yra labai sudėtingos, dažnai nepakanka vienos operacijos. Po jų laukia ilga reabilitacija, o rezultatas, deja, ne visada toks, kokio norėtų pacientas ir gydytojas.“
Vyresnio amžiaus žmonės dažniau susižaloja kapodami malkas ar pjaudami medieną.
Naudojant akių apsaugines priemones, tikimybė išvengti akies traumos reikšmingai padidėja. „Svarbu prisiminti, kad apsaugos priemones reikia dėvėti ne tik darbe, bet ir atliekant buities darbus. Kalbant su pacientais ne kartą teko girdėti, jog apsauginius akinius dėvėdavo visada, tačiau tą vienintelį kartą tik trumpam juos nusiėmė. Deja, nelaimei patirti daug laiko nereikia“, – sako prof. R. Žemaitienė.
Pirmoji pagalba
Pirmoji pagalba, įvykus akių traumai, labai priklauso nuo aplinkybių. Jei į akis pateko cheminių medžiagų, reikėtų nedelsiant akis plauti tekančiu vandeniu ne trumpiau nei pusę valandos ir tik tuomet vykti į gydymo įstaigą.
Jei į akį pateko svetimkūnis, galima bandyti jį išplauti vandens srove, tačiau nepajutus pagerėjimo – būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
„Jei akį sužalojo aštrus instrumentas, metalo skeveldra ar plaktuku kalant metalą suskaudo akį, gali būti, kad įvyko kiaurinis akies sužalojimas, todėl būtina nedelsiant vykti į Skubios pagalbos skyrių“, – pataria gydytoja oftalmologė dr. E.Puodžiuvienė.
Primename, kad švelninant karantino sąlygas, nuo gegužės 4 dienos Kauno klinikose atnaujintas planinių ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikimas. Jeigu reikalinga gydytojo specialisto konsultacija arba dar iki karantino pacientas buvo jai užregistruotas, tačiau konsultacija neįvyko, pirmiausiai žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją telefonu.
Šeimos gydytojas, surinkęs duomenis apie paciento sveikatos būklę ir pasitaręs su reikiamu gydytoju specialistu, spręs dėl konsultacijos būtinumo. Jeigu gydytojo specialisto konsultacija bus paskirta, Kauno klinikų registratūros darbuotojas susisieks su pacientu atskirai ir paskirs tinkamą laiką konsultacijai. Dėl planinių operacijų, kurios buvo suplanuotos iki karantino, pacientai informuojami telefonu: aptariamas operacijos skubumas, būtinumas bei nurodomas tikslus atvykimo laikas.
Teikiant būtinąją pagalbą, pacientai buvo ir yra konsultuojami Skubios pagalbos skyriuje 24 valandas per parą. Prireikus gydymo stacionare, pacientai stacionarizuojami ir ištiriami dėl COVID-19 infekcijos.
