Krūtinės angina, pasak gydytojos kardiologės, dažniausiai pasireiškia tipiniais priepuoliniais angininiais skausmais, tačiau kartais gali pasireikšti ir netipiniais – pavyzdžiui, dusuliu.
Tipiniai krūtinės anginos skausmai:
- Spaudžiantis, gniaužiantis, deginantis skausmas, diskomfortas (nemalonus pojūtis) krūtinėje. Neretai pacientai skundžiasi gniaužimu, smaugimo pojūčiu kakle, gerklėje, kartais – skausmais pečių srityje, rankose.
- Dažniausiai skausmas juntamas už krūtinkaulio ar šalio jo (labiau kairėje krūtinės ląstos pusėje), tačiau skausmai gali būti juntami ir dešinėje pusėje ar visame krūtinės plote. Kartais pacientai jaučia skausmus epigastrio srityje.
- Skausmas dažniausiai plinta vidiniu kairiosios ir/ar dešiniosios rankos paviršiumi iki alkūnės, dilbio ar rankų pirštų. Taip pat plinta į kaklą, gerklę, apatinį žandikaulį, nugarą, tarp menčių.
- Skausmai trunka iki 10 min., prasideda palaipsniui ir stiprėja. Jei skausmai trunka daugiau nei 20 min., būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes galima įtarti nestabiliąją krūtinės anginą (taip vadinamąją „priešinfarktinę būklę“) arba miokardo infarktą.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Skausmą dažniausiai sukelia fizinis krūvis ar emocinė įtampa, tačiau, anot gydytojos kardiologės G.Muckienės, jį provokuoti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, šaltas oras.
„Įprastai skausmai praeina nutraukus fizinį krūvį, pailsėjus ar suvartojus nitroglicerino tabletę. Pagrindinė krūtinės anginos priežastis – vainikinių arterijų aterosklerozė, kuri sukelia arterijų susiaurėjimus ir miokardo išemiją“, – teigė gydytoja kardiologė.
Krūtinės anginos rizikos veiksniai skirstomi į nekoreguojamus ir koreguojamus.
Nekoreguojami rizikos veiksniai:
- Genetika (paveldimas polinkis sirgti širdies ligomis).
- Lytis (vyrai serga dažniau).
- Amžius (vyresni serga dažniau).
Koreguojami rizikos veiksniai:
- Dislipidemija: didžiausią įtaką jai turi padidėjusi mažo tankio lipoproteinų (MTL) koncentracija, todėl, gydytojos teigimu, svarbu dėmesį atkreipti būtent į MTL koncentraciją, o ne į bendro cholesterolio koncentraciją.
- Arterinė hipertenzija.
- Cukrinis diabetas.
- Rūkymas.
- Nutukimas.
- Mažas fizinis aktyvumas.
Liga diagnozuojama vis jaunesniems pacientams
Išeminė širdies liga, pasak gydytojos kardiologės G.Muckienės, yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Nors dažniau ja serga vyresnio amžiaus asmenys, pastebima, jog ši liga diagnozuojama ir jauniems pacientams.
Stabilios krūtinės anginos diagnostika prasideda nuo anamnezės, kai pacientas išsako tipinius skausmus krūtinėje. Vėliau atliekami tokie tyrimai, kaip elektrokardiograma (EKG), echokardioskopija, fizinio krūvio mėginys (veloergometrija arba bėgtakio tyrimas).
Esant indikacijoms, vėliau atliekami ir radiologiniai tyrimai, tokie kaip miokardo perfuzijos scintigrafija (MIBI), vainikinių arterijų daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija (DKT VAA).
Gydytojos kardiologės teigimu, auksinis standartas diagnozuojant išeminę širdies ligą, vainikinių arterijų pažaidą, yra vainikinių aretrijų angiografija (VAA) – tai tiksliausiais invazinis tyrimas, kurio metu įvertinama vainikinių arterijų anatomija ir stenozės.
Kaip krūtinės angina gydoma?
Krūtinės anginos gydymas, pasak kardiologės G.Muckienės, yra trejopas: nemedikamentinis, medikamentinis ir intervencinis/chirurginis.
Labai svarbus nemedikamentinis gydymas, t.y., gyvensenos keitimas. Rekomenduojama:
- nerūkyti,
- mažinti kūno svorį,
- sveikai maitintis,
- mažinti riebalų ir druskos suvartojimą,
- reguliariai mankštintis.
Medikamentinis gydymas apima daug vaistų grupių (pvz. nitratai, beta adrenoreceptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, statinai, širdies metabolizmą gerinantys preparatai ir kt.), kurie mažina krūtinės anginos simptomus ir gerina fizinio krūvio toleranciją, tačiau juos kiekvienam pacientui parenka gydytojas kardiologas atsižvelgdamas į klinikinius simptomus, gretutines ligas ir pan.
Labai svarbus nemedikamentinis gydymas, t.y., gyvensenos keitimas.
Intervencinis (perkutatinė vainikinių arterijų intervencinė procedūra) arba chirurginis (aortos ir vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija) atliekamas tuomet, kai paciento vainikinės arterijos yra reikšmingai susiaurėjusios atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją, bendrą paciento būklę, galimą riziką.
„Jei pacientai, turintys krūtinės anginos simptomų, juos ignoruoja, nesikreipia į gydytojus ar nevartoja jiems paskirtų medikamentų, jiems išeminė širdies liga progresuoja, o tai gali sąlygoti miokardo infarktą“, – teigė gydytoja kardiologė G.Muckienė.
Kada kviesti greitąją medicinos pagalbą?
Gydytoja pabrėžia, jog pačioje pradžioje svarbiausia yra prevencija, t.y., gyvensenos ir rizikos veiksnių (koreguojami minėti rizikos veiksniai) korekcija: nerūkyti, koreguoti dislipidemiją, arterinį kraujo spaudimą (AKS), mažinti kūno svorį, sveikai maitintis, mažinti riebalų ir druskos suvartojimą, reguliariai mankštintis, gydyti gretutines ligas.
„Jei jums jau diagnozuota išeminė širdies liga, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją kardiologą ir vartoti jo rekomenduotus medikamentus. Svarbu atminti – jei skausmas krūtinėje užsitęsė daugiau nei 20 minučių, būtina kviestis GMP arba nedelsiant kreiptis į artimiausią skubios pagalbos skyrių“, – patarė gydytoja kardiologė G.Muckienė.
