53 metų Dawn Carter – trečioji pacientė Didžiojoje Britanijoje, išgyvenusi po tokios operacijos. Dabar ji turi šešis naujus organus. Organų persodinimui prireikė keturių chirurgų: vienas iš jų išėmė iš mirusios 20 metų merginos organus, o trys persodino organus į pacientę. Taip pat operacijoje dalyvavo ir anesteziologas, dvi komandos asistenčių ir kitų medicinos darbuotojų. Anot medikų, jei D.Carter, sirgusiai rimta kepenų liga, nebūtų artimiausiu metu persodinti organai, ji būtų išgyvenusi ne ilgiau kaip pusmetį.
Dawn sveikatos problemos prasidėjo, kai jai tebuvo 19 metų ir gydytojai diagnozavo Krono ligą – lėtinį žarnyno uždegimą. Praėjus dešimčiai metų operacijos metu jai buvo pašalinta storosios žarnos dalis. Tačiau ir po to problemos nesibaigė. Moteriai buvo atliktos dar kelios operacijos, per kurias jai liko vos 5 proc. savo žarnyno. O tai reiškė, kad ji galėjo maitintis tik per injekcijas.
2011 metais medikai D. Carter pasakė, kad kepenys pažeistos ir vienintelis kelias jai išgyventi – kelių naujų organų transplantavimas.
„Aš tikėjau, kad sulauksiu naujų organų“, – sakė moteris.
Таip ir buvo. Likus dviem dienoms iki Kalėdų, D.Carter buvo pranešta, kad atsirado reikiamų organų donoras. Tuo tarpu specialistai tvirtino, kad Dawn buvo viena iš trijų žmonių Didžiojoje Britanijoje, išgyvenusių po persodinimo kelių organų vienos operacijos metu. Pirmasis iš jų buvo Stephenas Hyettas, kuriam buvo persodintos naujos kepenys, skrandis, dvylikapirštė žarna, kasa ir plonoji žarna 1994 metais.
D.Carter praleido devynias savaites reanimacijoje, kur jai buvo dirbtinai ventiliuojami plaučiai. Būnant reanimacijoje jai buvo atlikta dar 12 operacijų dėl kilusių komplikacijų. T.y. stipriai kraujavo iš kepenų bei kasos. Pacientei buvo perpilta 10 litrų kraujo.
„Мano rankų ir kojų pirštai taip ištino, kad buvo panašūs į paršiuko kojas“, – sako pacientė.
Dawn teko iš naujo mokytis vaikščioti, kadangi labai nusilpo kojų raumenys. Praleidusi daugiau kaip penkis mėnesius ligoninėje, moteris grįžo namo. Jai kasdien tenka išgerti 18 tablečių – imunodepresantų, antibiotikų, fermentų, multivitaminų. Tačiau pamažu jėgos jau atsistato. Moteris net sugebėjo įkurti grupę, palaikančią ligonius, laukiančius donorų organų.
„Nebūna nė dienos, kad aš negalvočiau apie tą dovaną, kurios sulaukiau. Kartais juokauju, kad manyje daugiau kitos moters, nei pačios savęs.“
