Minint Širdies nepakankamumo dienas, penktadienį per spaudos konferenciją kardiologai išsakė problemas, kylančias diagnozuojant ar gydant šią ligą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikos profesorė Aušra Kavoliūnienė teigė, kad Lietuvoje kol kas sunkiai prieinamas laboratorinis biologinis žymuo – b-tipo natriurezinis peptidas (BNP), kuris padeda nustatyti širdies nepakankamumą.
„Tikimės, kad Lietuvoje jis taps plačiai prieinamas“, – antrino J.Čelutkienė.
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Germanas Marinskis atkreipė dėmesį, kad pacientai kartais miršta nesulaukę implantuojamų defibriliatorių, kurie šiuo metu gana brangūs. Anot jo, Lietuva pagal implantuojamų prietaisų skaičių nesiekia Europos vidurkio. Trūkstant prietaisų, eilės ilgėja, pacientai kartais jų nebesulaukia.
„Norėtųsi, kad implantuojami prietaisai būtų įtraukti į kainų sąrašą. (...) Tikimės, kad prie Europos pavyktų priartėti šioje srityje“, – kalbėjo G.Marinskis.
J.Čelutkienės duomenimis, liga pusei pacientų paūmėja dėl netinkamos mitybos ir netinkamo vaistų vartojimo, tuomet jie hospitalizuojami. Tačiau jiems slaugyti trūksta specialių širdies nepakankamumo slaugytojų. Viena tokia slaugytoja šiuo metu Lietuvoje tenka 100 tūkst. gyventojų.
Europoje Širdies nepakankamumo dienos minimos gegužės 10–12 dienomis.
