Kalbu už mus visas, nes pripažinkime, tikrai nedaug moterų yra linkusios save palepinti ir pasakyti ,,ne’’, tačiau galiausiai organizmas pradeda priešintis pats – per ligas, emocinį perdegimą, nemigos naktis.
Pati puikiai žinau, ką tai reiškia – kai prieš trejus metus nusprendžiau „kalnus nuversti“ ir įveikti daug darbų vienu metu – ir rašyti, ir dirbti televizijos laidoje, ir organizuoti renginius – iš pradžių jaučiau didelę motyvaciją, bet galiausiai tiek mintis, tiek organizmą užplūdo stresas ir įtampa, kuriuos lydėjo ne tik miego, bet ir širdies ritmo sutrikimai, skrandžio skausmai.
Žinoma, kai prisiimi atsakomybę, privalai atlikti numatytus darbus ir padaryti juos gerai, tačiau dabar suprantu, kad savęs eikvojimas gali kainuoti per brangiai. Kad ir ką darytume, turime gebėti atitrūkti ir skirti laiko sau. Kai jau nebegalime to padaryti ir atsiriboti nuo įvairių darbo reikalų – laikas sustoti, nes kitas žingsnis po nuolatinės įtampos yra ligos, o jų tuomet ieškojau ir aš. Ėjau pas gydytojus, dariausi tyrimus, tačiau jų verdiktas buvo vienas – tyrimų rezultatai nerodo nieko blogo, išvada viena – poilsio trūkumas.
Tokiu atveju nepadės nei vaistai, nei vitaminai, tik kokybiškas laikas sau. Perskirsčius prioritetus, perleidus darbus kitiems kolegoms, o kai kurių darbų visiškai atsisakius – pranyko ir nemalonūs simptomai.
Paprašius anonimiškai moterų pasidalinti savo istorijomis, viena iš jų man papasakojo apie panikos priepuolius, kurie pradėjo kankinti po to, kai ją atleido iš darbo tik prasidėjus pirmajai koronaviruso bangai. Nežinomybė ir nerimas dėl finansinės ateities jai tapo pagrindiniu emociniu ir stresą keliančiu dirgikliu, kuris ir išprovokavo panikos priepuolius.
Kita moteris pripažino, kad dėl darbe ir namuose patiriamos įtampos ją kamuoja migrena ir nemiga. Dėl poilsio trūkumo ir įtampos ji gyvena lyg užburtame rate – padeda tik vaistai, o simptomai sumažėja tik atostogų, poilsio metu.
Streso signalų daug, bet kiekvienai iš mūsų jie skirtingi
Stresas veikia ne tik atmintį, daugelį kitų smegenų funkcijų, pavyzdžiui, nuotaiką ir nerimą, bet ir skatina uždegimą, kuris neigiamai veikia širdies sveikatą, sako Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos ir medicinos profesorė Jill Goldstein. Taigi stresas siejamas su daugybe lėtinių smegenų ir širdies ligų.
Kiekvienos moters organizmas į stresą reaguoja skirtingai. Vienoms jis pasireiškia migrena, širdies ritmo sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu, nuovargiu, nemiga, persivalgymu arba priešingai – nuo streso pykina, todėl pradeda kristi svoris. Kai kurioms moterims dėl streso sutrinka skydliaukės veikla, beria odą. Dažnos emocinės problemos – jaučiamas nerimas, depresinės nuotaikos, pyktis, irzlumas, nuotaikų kaita, vargina apatija, abejonės, dažnėja panikos priepuoliai.
Streso priežasčių yra gausybė – pinigai, darbas, sveikata, santykiai. Moterims tenka ir daugybė vaidmenų, kuriuos apima įsipareigojimas šeimai, vaikams, tėvų priežiūra (statistiškai moterys dažniau rūpinasi sergančiais tėvais ir seneliais nei vyrai), darbo pareigos. Didėjant reikalavimams tinkamai įvykdyti šiuos vaidmenis, moterys gali jaustis prislėgtos, ypač jei nespėja pateisinti visų lūkesčių. Apimtos streso, moterys pamiršta savo poreikius ir neatkreipia dėmesio į organizmo siunčiamos signalus – pailsėti.
Kaip išmokti atpažinti ir kontroliuoti stresą?
Gali pasirodyti, kad tai paprasta, tačiau iš tiesų, tai sunkus ir daug darbo su savimi reikalaujantis įgūdis.
Išnagrinėkite savo neigiamo streso požymius kiekvienoje iš šių šešių gyvenimo sričių: fizinio, emocinio, psichinio, profesinio, socialinio ir dvasinio. Ką turite padaryti, kad pasiektumėte daugiau pusiausvyros ar potencialo?
Štai keletas pasiūlymų: sveikai maitinkitės ir sportuokite – praktikuokite atsipalaidavimo metodus (jogą, meditaciją), nebijokite išreikšti savo emocijų, nustatykite įgyvendinamus tikslus, kurių sieksite artimiausiu metu, laikykitės namų ir darbo balanso, nustatykite ribas – kiek laiko skirsite darbui, kiek namams (artimųjų poreikiams) ir kiek asmeniniams savo poreikiams ir poilsiui.
Kerry Ressler, Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorė pataria:
Gerai išsimiegoti. Stresas gali sukelti miego sunkumų, o dėl to atsirandantis miego trūkumas gali dar labiau paskatinti stresą.
Planuoti. Turėdamos strategiją, kuri gali padėti valdyti darbo krūvį, išvengiame papildomos įtampos. Todėl kiekvienai dienai turite pasiruošti konkrečių užduočių sąrašą.
Pakeisti savo požiūrį į stresą. „Gyvenimas be streso yra ne tik neįmanomas, bet ir greičiausiai būtų gana neįdomus – iš tikrųjų tam tikras stresas yra naudingas tobulėjimui“, – sako K.Ressler.
