Mūsų šalyje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama itin retai. 2016 metais diagnozuoti du tiuleremijos atvejai, o per pastaruosius 12 metų – 29 tuliaremijos atvejai.
Tuliaremija – tai gyvūnų ir žmonių bakterinė liga. Ją sukelia Francisella tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje.
Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškių, voverių, ondatrų, bebrų, elnių, žiurkių) ir naminių (šunų, kačių, avių) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką – dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt. Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia.
Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje. Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus uodams, erkėms.
Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3–7 dienas, rečiau 2–3 savaites. Ligos pradžia ūmi ir prasideda nuo intoksikacijos, iki 38–40 laipsnių pakyla temperatūra, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, kamuoja bendras silpnumas, blogas apetitas.
