„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Peršalimas ir gripas: kaip juos atskirti?

Paprastas peršalimas ir gripas turi tiek daug panašių požymių, kad neretai ganėtinai sunku juos atskirti, tačiau tai padaryti itin svarbu, kad galėtumėte tinkamai šias ligas išsigydyti, juolab, jei tai darote savarankiškai.
Gripo epidemija
Gripo epidemija / „Scanpix“ nuotr.

Tiesa, kad peršalti galite bet kurio sezono metu – tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek rudenį, bet dažniausiai, žinoma, peršalimas užpuola žiemą.

Gripas – sezoninė, užkrečiama virusinė liga, kurią kasmet sukelia vis kitas gripo virusas, puolantis tik rudenį arba šalčiausiu metų laiku, kuomet prasideda gripo sezonas, trunkantis maždaug nuo spalio mėnesio iki pat balandžio ar net gegužės.

Peršalimas pasireiškia užsikišusia nosimi, kartais čiauduliu, ašarojimu, gerklės, galvos skausmu, „šlapiu“ kosuliu, bendru kūno silpnumu. Simptomai pasirodyti gali praėjus net keletui dienų po užsikrėtimo ir vystytis pamažu, tęstis maždaug 1–2 savaites.

Gripo pradžia yra labai staigi ir stipri, dažnas net gali pasakyti valandą, kada ji užklupo. Šiai ligai būdingas didelis bendras kūno silpnumas, kurį dažniausiai sukelia stipriai pakilusi temperatūra, galinti užsitęsti iki kelių savaičių, taip pat daug stipresni galvos, akių obuolių ir krūtinės skausmai. Užklupus gripui sloga ar čiaudulys kamuoja tik itin retais atvejais.

Gripas itin pavojingas vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar žmonėms, sergantiems įvairiomis kvėpavimo takų ligomis ar turintiems alergijų. Ilgai negydomas jis gali sukelti dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausios komplikacijos: virusinis plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas (otitas), širdies raumens uždegimas (miokarditas), galvos smegenų dangalų, galvos smegenų uždegimas (encefalitas, meningitas) ar raumenų uždegimas.

Gripo ir peršalimo simptomų skirtumai

Simptomai Peršalimas Gripas
Temperatūra retai maždaug 37–38 laipsnių temperatūra nenukrinta 3–4 dienas
Šaltkrėtis nebūdingas kamuoja maždaug 50 proc. gripu užsikrėtusių žmonių
Raumenų skausmai nebūdingi, tačiau jei atsiranda, būna labai silpni labai būdingi ir dažnai būna ganėtinai stiprūs
Galvos skausmai nebūdingi dažniausiai būdingi ir labai staigiai atsiranda
Jėgų netekimas, silpnumas būdingi, tačiau simptomai ilgai netrunka labai būdingi, kartais visiškai dingsta jėgos net 3–4 savaitėms
Kosulys būdingas, dažnai atsiranda skreplių dažniausiai kosulys būna sausas ir gali trukti net 3–4 savaites
Čiaudulys ir užsikišusi nosis labai būdingas, dažniausiai sloga trunka maždaug savaitę kartais būdingi
Gerklės skausmas labai būdingas kartais būdingas
Diskomfortas krūtinės srityje kartais būdingas, bet nebūna labai stiprus labai būdingas, neretai jaučiamas stiprus krūtinės skausmas
Pykinimas ir viduriavimas visiškai nebūdingas nelabai būdingas, jei ir pasitaiko, tai tik vaikams

Gydymas liaudiškomis priemonėmis

1 būdas: šilta arbata

Šilti skysčiai išplečia kraujagysles ir aktyvina prakaitavimą. Citrina – tai ne tik imunitetui reikalingas vitaminas C, bet ir natūralus antiseptikas. Medus turi baktericidinį poveikį, skatina geresnį vitaminų pasisavinimą bei normalizuoja medžiagų apykaitą.

Receptas: užplikykite juodąją arbatą, įdėkite medaus ir citrinos griežinėlį. Šiuo atveju galioja taisyklė: kuo daugiau – tuo geriau. Tiesa, arbata turi būti ne karšta, o šilta. Jeigu peršalimo simptomus lydi gerklės perštėjimas, medų ne tik dėkite į arbatą, bet ir sučiulpkite medaus šaukštelį atskirai, neužsigerdami jokiais skysčiais.

2 būdas: avietės

Avietės ne tik skatina prakaitavimą, bet ir mažina karščiavimą. Aviečių uogose gausu ne tik vitamino C, bet ir silicio rūgšties – natūralaus aspirino. Be to, šių uogų lapuose ir vaisiuose esantys taninai slopina uždegiminius procesus. Aviečių arbatą galima ne tik gerti, bet ir skalauti ja gerklę.

Receptas: užplikykite 100 g šviežių aviečių, 2 valg. š. aviečių uogienės ir 2 valg. š. aviečių lapų (arba džiovintų aviečių uogų) stikline verdančio vandens ir leiskite pastovėti 15–25 min.

3 būdas: česnakai

Česnakai – natūralus, gamtos dovanotas antibiotikas. Česnakuose esantys fitoncidai pasižymi antimikrobinėmis savybėmis.

Receptas: santykiu 1:1 sumaišykite sutrintą česnaką (arba česnakų sultis) ir medų. Šią masę, užsigerdami stikline vandens, vartokite po 1–2 arbat. š. du kartus per dieną.

Nors česnakai iš tiesų padeda mažinti slogą ir nosies užgulimą, nerekomenduojama lašinti česnakų sulčių tiesiai į nosį. Toks būdas gali stipriai nudeginti nosies gleivinę. Norėdami česnakais gydyti slogą, susmulkinkite kelias česnakų skilteles, gautą masę suvyniokite į marlę ir palaikykite prie kiekvienos nosies šnervės 5–7 min.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl česnakas netinka lieknėjantiems?

4 būdas: pienas

Pieno sudėtyje yra triptofano – amino rūgšties, kuri pasižymi raminančiomis savybėmis. Be to, piene gausu mūsų imuninei sistemai reikalingų fermentų.

Receptas: vienam litrui pieno reikės 4–5 valg. š. medaus, po pusę arbat. š. vanilės, muskato ir cinamono, kelių žirnelių kvapiųjų pipirų ir lauro lapelio. Visus ingredientus sudėkite į indą su pienu, užvirinkite ir leiskite pastovėti 5 min.

5 būdas: imbieras

Ši arbata puikiai sušildo, stiprina imunitetą, didina darbingumą.

Receptas: stiklinėje karšto, bet ne verdančio vandens ištirpinkite 1 valg. š. medaus, įpilkite 1 valg. š. citrinų sulčių, 0,5 arbat. š. sutarkuotos imbiero šaknies. Skoniui pagerinti į arbatą galite įdėti kelis lapelius džiovintų mėtų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“