„Peršalimas kiekvienam gali pasireikšti skirtingais simptomais, dažniausiai nosies užgulimu, sloga, gerklės skausmu, čiaudėjimu, kosuliu, galvos ir sąnarių skausmais, bendru silpnumu, nuovargiu bei neaukšta temperatūra – tai požymiai, kad virusas tiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą“, – akcentuoja G. Viganauskienė, rašome pranešime žiniasklaidai.
Kai ligą sukėlę virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, padidėja sekreto gamyba nosiaryklėje, o jame padaugėja potencialių plaučių uždegimo sukėlėjų. Pakitus kvėpavimo takų mikrobiomui, pradeda vyrauti vienas sukėlėjas.
Su nosiaryklės sekretu bakterijos patenka į trachėją bei bronchus ir juose dauginasi, o vėliau išplinta į plaučius ir alveoles. Uždegimo apimtose plaučių dalyse nevyksta ventiliacija – deguonis nepernešamas iš plaučių į kraujotaką, todėl jo gali pradėti trūkti organizme. Taip išsivysto apatinių kvėpavimo takų uždegimas.
Pirmieji peršalimo simptomai įprastai pasireiškia praėjus 1–3 dienoms po užsikrėtimo ir gali trukti iki 7–14 dienų. Įgytą plaučių uždegimą galima įtarti, kai atsiranda ūminiai respiraciniai simptomai:
- stiprus kosulys,
- skrepliavimas,
- krūtinės skausmas,
- dusulys,
- padidėjęs kvėpavimo dažnis
- karščiavimas.
- vyresnio amžiaus žmonėms be šių požymių gali pasireikšti ir sumišimas – įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimui.
„Jei karščiuojate ilgiau nei 5 dienas arba ilgiau nei 3 dienas laikosi aukštesnė nei 38,5 °C temperatūra, kosulys gilėja, stiprėja, atsiranda švokštimas, dusimas, o per savaitę savijauta ne gerėja, bet prastėja, vertėtų kreiptis į savo gydytoją“, – atkreipia dėmesį G. Viganauskienė.
Tiesa, jei organizmas yra nusilpęs, net esant stipriam uždegimui, temperatūra gali nepakilti. Tai klaidina pacientą ir gydytoją, be to organizmui tampa sunkiau įveikti infekciją. Temperatūros pakilimas stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi bei skatina organizmą intensyviau, greičiau ir geriau su jais kovoti. Tokiais atvejais būklė diagnozuojama įvertinus paciento skundus ir atlikus reikalingus tyrimus.
„Pirmiausia gydytojas išsiaiškina, kokie simptomai pasireiškia bei kaip ir kada jie atsirado. Klausant (auskultuojant) plaučius tam tikroje jų dalyje, kur prasidėjo galimas plaučių uždegimas, aptinkami karkalai. Diagnozę galima patvirtinti krūtinės ląstos rentgenograma – tada matomi visi uždegiminiai pakitimai plaučiuose. Radiologiniai plaučių uždegimo požymiai dažniausiai išryškėja antrą ligos parą“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Kam kyla didesnė plaučių uždegimo rizika?
Verta atkreipti dėmesį, kad plaučių uždegimas – dažniausia pneumokokinės infekcijos, kuri pavojingiausia vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 m. amžiaus pacientams, sukeliama liga. Be to, uždegimas dažniau išsivysto žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ar inkstų ligomis.
„Taip pat įtakos turi būklės, susijusios su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, tokios ligos kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchinė astma bei cukrinis diabetas. Reikia nepamiršti ir rūkymo, kuris kenkia natūraliai organizmo gynybai nuo bakterijų ir virusų, sukeliančių plaučių uždegimą“, – pastebi šeimos gydytoja.
Pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos – skiepai. Jie yra įtraukti į Nacionalinės imunoprofilaktikos programą, todėl nemokamai skiriami kūdikiams. Be to, pneumokokine vakcina skiepijami asmenys, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, pavyzdžiui, pacientai, kuriems atliekama dializė, sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ir kitomis ligomis, o nuo 2023 m. pradžios pneumokokine vakcina nemokamai skiepijami visi 75 metų ir vyresni asmenys.
Svarbu laiku pradėti gydymą
Plaučių uždegimo gydymo intensyvumas priklauso nuo paciento būklės. Ją įvertinus skiriami antibiotikai, atsikosėti padedantys vaistai, o kai yra bronchų spazmo (susiaurėjimo) požymių, juos atpalaiduojantys medikamentai. Sėkmingam sveikimo procesui padeda vartojami vitaminai imunitetui stiprinti, kvėpavimas šiltais garais bei poilsio rėžimas.
„Negydomas plaučių uždegimas dažnai sukelia kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kuris gali būti lengvas arba progresuojantis. Esant lengvai formai, užtenka gydymo vidaus ligų skyriuje, tačiau kai šis reiškinys progresuoja ir didėja deguonies poreikis bei blogėja kvėpavimo efektyvumas – ligoniui būtina intensyvi priežiūra reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose“, – pabrėžia G. Viganauskienė.
Kartais dėl plaučių uždegimo juose susikaupia pūlių ir formuojasi vadinamasis plaučių abscesas. Be to, svarbu nepamiršti, kad nepilnai išgydytas plaučių uždegimas didina riziką susirgti lėtine plaučių liga.
„Galimas ir sisteminis plaučių uždegimo išplitimas, kai bakterijų randama ir kraujyje – tuomet žmogui išsivysto sepsis, galintis baigtis mirtimi. Tai organizmo reakcija į infekciją kraujyje, kai kraujospūdis staiga sumažėja iki kritinio lygio. Esant itin žemam kraujo spaudimui, ligonio širdis gali nepajėgti pumpuoti pakankamai kraujo į vidaus organus, pavyzdžiui, inkstus, tad jų veikla sutrinka“, – pastebi šeimos gydytoja.
Kaip tinkamai pasirūpinti savo organizmu?
Pasak G. Viganauskienės, peršalus palengvinti ligos eigą ir išvengti komplikacijų, padeda tam tikros taisyklės. Pirmiausia, svarbu gerti daug šiltų skysčių, vėdinti patalpas bei naudoti namų drėkintuvą, kad palengvėtų kvėpavimas. Susirgus svarbu nepersistengti su kasdiene veikla, reikėtų laikytis jėgas tausojančio rėžimo.
„Verta nepamiršti ir imunitetą stiprinančių preparatų, vitaminų, tokių kaip vitaminai C ir D bei cinkas. Į kasdieninę mitybą reikėtų įtraukti daržovių ir vaisių, turinčių daug antioksidantų“, – teigia šeimos gydytoja.
Svarbu prisiminti, kad sveikstant derėtų kiek įmanoma apriboti kontaktą su šeimos nariais ir draugais, jog mikrobai neplistų kitiems žmonėms. Kosėjant reikėtų užsidengti burną bei nosį, panaudotas vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti į uždarą atliekų konteinerį ir dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu.
