Iki šiol negali prisiminti be jaudulio
1987 m. garsus širdies chirurgas profesorius Algimantas Marcinkevičius, subūręs didžiulę medikų komandą, atliko istorinę, visai Lietuvai reikšmingą operaciją. Tuo metu Vilniaus respublikinėje klinikinėje ligoninėje (dabar – Santaros klinikos) jis vadovavo pirmosioms širdies transplantacijoms šalyje.
Su juo kartu pirmoje širdies persodinimo operacijoje dalyvavo Vytautas Sirvydis, Giedrius Uždavinys, Saulius Miniauskas, Vidmantas Žilinskas, Gediminas Norkūnas, Rimantas Karalius, Alis Baublys, Juozas Ivaškevičius, Vaclovas Jurkuvėnas, Algimantas Matulionis, Gediminas Martinkėnas, Kęstutis Versockas.
Iki ir po operacijos pacientą, kuriam buvo persodinta širdis, gydė kardiologės Nina Aleksejevna Paliuščinskaja, Loreta Ivaškevičienė, Alicija Dranenkienė, imunologės Nijolė Šekštelienė bei Rasa Pikelytė.
Prisiminimai labai ryškūs ir gyvi iki šiol, nes tai buvo labai svarbus įvykis Lietuvai, medicinai, visai Lietuvos kultūrai. Prof. Vytautas Sirvydis prisipažįsta, jog pirmoji širdies transplantacija Lietuvoje – svarbiausias profesinis jo gyvenimo įvykis.
Prisimindamas prieš trisdešimtį metų vykusią operaciją, profesorius pabrėžė, jog tada buvo juntamas ypatingas medikų susitelkimas, noras prisidėti prie istorinio įvykio ir padaryti viską, kad jis būtų sėkmingas. Darbas vyko dviejose operacinėse, kurios dar niekada iki tol nebuvo mačiusios tokios medikų gausos. Kiekvienas jautėsi atsakingas už tai, kas vyko tą rugsėjo 2 d. prieš 30 metų.
Atlikti anksčiau transplantacijos neleido Maskva
Pirmoji širdies transplantacija buvo atlikta 1967 m. Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje chirurgo Christiano Bernardo. Ši istorija įdomi tuo, kad jis pirmasis širdį transplantavo ligoniui.
Ch.Bernardo atlikta operacija profesorių A.Marcinkevičių ir jo bendradarbius, kaip ir daugelį pasaulio širdies chirurgų, stipriai paveikė. Jaudino kaip naujas ir drąsus medicinos mokslo laimėjimas, teikė vilties pagydyti beviltiškai sergančius, labai sunkius ligonius, kuriems kitokios pagalbos nebuvo.
Tačiau po Ch.Bernardo transplantacijos, Maskvos ir Peterburgo (tuometinio Leningrado) gydytojai 3 kartus nesėkmingai bandė persodinti širdį, kol to meto Sovietų Sąjungos sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą, draudžiantį daryti transplantacijas.
Buvo padaryta viena išimtis – Maskvoje įkurtas Organų transplantacijos institutas. Jiems buvo pavesta pasirengti ir atlikti sėkmingą transplantaciją. Kol jiems nepavyko to padaryti, kitur to negalima buvo bandyti. Kitame Maskvos institute širdies chirurgas, šio instituto direktorius prof. G. Solovjovas išdrįso nepaisyti ministro draudimo ir atliko širdies persodinimą. Neklusnus chirurgas buvo atleistas, išsiųstas dirbti į periferijos ligoninę.
Prof. Algimantas Marcinkevičius po eksperimentų stadijos jau 1969 m. kreipėsi į sveikatos ministeriją Vilniuje, kuri persiuntė prašymą leisti atlikti širdies transplantaciją į Maskvą. Atsakymas buvo neigiamas. Vis dėlto po 20 metų 1987 m. Lietuva buvo pirmoji iš sovietinių respublikų, kuri gavo leidimą atlikti širdies transplantaciją.
Buvo persodinta septyniolikmetės širdis
Pirmoji širdies transplantacija buvo išskirtinis įvykis. Ir ne tik tiems, kurie joje dalyvavo. Nors buvo naktis, visi klinikos žmonės buvo darbo vietoje – visi chirurgai, terapeutai, anesteziologai, sesutės. Terapeutai ruošė ligonį, chirurgai ir anesteziologai įtemptai dirbo operacinėje. Kas tiesiogiai transplantacijoje nedalyvavo, patarinėjo būdami šalia. Visi buvo dideliame pakilime, netikrume ir tų emocijų buvo labai daug. Ir didžiulis noras, kad tai pavyktų. Ta išskirtinė operacija dar kartą visus labai suvienijo. Operacijos pabaigos taip pat laukė praktiškai visas ligoninės personalas.
Pati širdies transplantacija užtruko apie valandą, tačiau visa operacija – penkias su puse valandos.
Galimybė atlikti širdies transplantaciją atsirado nelaimingo atsitikimo dėka. Rugsėjo 1-ąją po motociklo avarijos 17 metų merginai buvo nustatyta smegenų mirtis, o jos širdis puikiai tiko muzikos mokytojui iš Ukmergės Albinui Penkauskui, muzikos mokytojui iš Ukmergės, kuris sirgo širdies raumens liga. Tiesa, medikams teko gerokai paplušėti, kol įtikino mergaitės globėją, kad ji tikrai nepasveiks, kad jos smegenys mirusios, nors kiti organai funkcionuoja.
Deja, nors iš pradžių vyras po operacijos visiškai atsigavo ir jau buvo svarstoma jį išleisti namo, netikėtai jį pakirto žaibiška infekcija. Jis prarado sąmonę ir nebeatsigavo.
Transplantacija nulėmė mediko pasirinkimą
Tos dienos įvykiai buvo postūmis pasirinkti širdies chirurgo specialybę ir dar vienam gydytojui – Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovui prof. Kęstučiui Ručinskui. Anot jo, švenčiant Lietuvos 100-metį, tai viena įsimintinų datų, kurios visada išliks tautos sąmonėje.
„Širdies transplantacija iki šios dienos lieka pačiu geriausiu ir efektyviausiu širdies nepakankamumo gydymo būdu. Šiuolaikinėje medicinoje kinta daugelis metodikų, tačiau širdies persodinimas liko tas būdas, kuriuo galima padėti sergantiems žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą. Žinoma, mūsų darbas ir pagalba pacientams labai priklauso nuo to, kiek sulaukiame donorų. Šiuo metu Vilniuje širdies transplantacijos laukia 29 pacientai, o laukti prisieina vidutiniškai 18 mėnesių“, – pasakojo K.Ručinskas.
Santaros klinikose veikia ir vienintelis Lietuvoje Respublikinis įgimtų širdies ydų koordinacinis centras.
„Įdomu tai, kad pirmoji pasaulyje vaikų širdies transplantacija atlikta irgi prieš 50 metų, praėjus kelioms dienoms po pirmosios suaugusiųjų širdies transplantacijos. Tiesa, vaikų širdies transplantacijos vystymas ir tobulinimas užtruko ilgiau. Sutariama, kad sėkmingas vaikų širdies transplantacijos startas yra 1985 m. Pirmoji vaikų širdies transplantacija Lietuvoje atlikta 2001 m. Mūsų šalyje yra pacientas, kuriam dar vaikui atlikta širdies transplantacija ir jis gyvena jau 12 metų“, – patirtimi dalinosi Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro gydytojas širdies chirurgas, Respublikinio įgimtų širdies ydų koordinacinio centro koordinatorius dr. Virgilijus Tarutis.
Pacientas su persodinta širdimi gyvena jau 20 metų
Nuo to laiko Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Širdies ir krūtinės chirurgijos centre atlikta 124 širdies transplantacijos. Iš jų – 16 vaikams. Šiuo metu gyvena 55 pacientai su persodinta širdimi, ilgiausiai – 20 metų. Sulaukti donoro organo padeda implantuojami dirbtiniai skilveliai, jų pagalba širdies persodinimo sulaukia 40 proc. recipientų (pacientų). Šiuo metu su dirbtiniais skilveliais gyvena 11 žmonių.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis per 30 metų Lietuvoje yra atliktos 164 transplantacijos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose – 126, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – 38 širdies ir 6 širdies-plaučių komplekso transplantacijos.
Šiuo metu širdies transplantacijos laukia 40 žmonių
Širdies transplantacijos šiuo metu laukia 40 recipientų. Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro laikinosios vadovės Audronės Būziuvienės, širdį gabenant į transplantacijos centrus talkino kariniai ar sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai bei lėktuvai.
„Jie skrido 76 kartus, saugiai gabendami donorinę širdį: iš Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Rygos, Paryžiaus. 164 transplantacijos – tai penkios abiturientų klasės. Tikrai daug. O sakoma, kad viena operacija paliečia mažiausiai penkis kitus žmones – tai skaičius jau didėja iki 820 arba iki 28 klasių. Skaičiai kalba už save.
Pagarba ir padėka visiems, dalyvaujantiems širdies donorystės ir transplantacijos procese, sveikatos linkiu visiems – ir gydytojams, ir pacientams, kurie savo pavyzdžiu gali parodyti, kad transplantacija – tai pratęstas gyvenimas“, – pasakojo pašnekovė.
Širdies persodinimo ir dirbtinių skilvelių implantavimo operacijose dalyvauja didelė gydytojų komanda: kardiochirurgai, kardiologai, anesteziologai, imunologai, reanimatologai ir intensyvios terapijos medikai. Anot K.Ručinsko, pastaruoju metu akivaizdžiai padaugėjus transplantacijų, įvairių komandų darbo suderinamumas – neįkainojama vertybė.
