Žygiuoti tapo madinga
Pėsčiųjų žygių tradicija Lietuvoje skaičiuoja antrą dešimtmetį, o savo populiarumo viršūnę pasiekė pastaraisiais metais. Jau tradiciniais tapę žygiai sulaukia keletos tūkstančių dalyvių, kurie ryžtingai įveikia nuo kelių dešimčių iki šimto kilometrų per parą.
Žygių entuziastė Gintarė Pilypienė prisimena savo pirmąjį maršrutą prieš šešerius metus Kulautuvoje. Tai buvo simboliškas kalėdinis 12 kilometrų žygelis. „Mačiau daug laimingų veidų ir negalėjau suprasti, ką nepaprasto gali suteikti ėjimas, kokia viso to prasmė?“, – su šypsena prisimena Gintarė, šiuo metu kuruojanti idėjinį projektą www.pesciujuzygiai.lt, skirtą populiarinti visus pėsčiųjų žygius Lietuvoje ir užsienyje.
Per keliolika metų didžioji dalis Lietuvoje organizuojamų žygių iš esmės nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, jų tikslas yra supažindinti su istorija, parodyti dar neatrastas šalies vietas ir skatinti sveiką gyvenimo būdą. Labiau keičiasi tik jų organizavimas, siūloma modernesnių ir patogesnių formų. „Pastebiu, kad susirenka daugiau jaunų žmonių, nes žygiuoti tapo madinga. Sveikas gyvenimo būdas tampa vis populiaresnis“, – džiaugiasi Gintarė.
Svarbu ne tik geri batai
Pėsčiųjų žygių distancijos ilgis gali būti skirtingas. „Man „išėjimas iš komforto zonos“ buvo distancija per 20 kilometrų, kai atrodydavo, kad ir kojos pradeda pavargti, ir visos temos su kolega apšnekėtos. Tada prasideda vidinė kova su savimi „kam man to reikia“, o proporcingai nueitų kilometrų skaičiui didėjant, dažnėja ir pažadas sau „daugiau niekada neisiu“. Ir tada įvyksta lūžis, pradedi suprasti viso to prasmę. Kiekvienas randa savo atsakymą, man tai visų pirma – išsivalymas nuo patirto streso, neigiamų emocijų, minčių apie darbus. Būnant gamtoje, ji tavimi pasirūpina. Mane tai labiausiai motyvuoja, nes su kiekvienu įveiktu žygiu jaučiuosi vis geriau. Grįžtu pasisėmusi pozityvių emocijų, jaučiuosi sveikesnė“, – savo patirtimi dalijasi žygeivė.
G. Pilypienė perspėja naujokus įvertinti savo jėgas ir nepersistengti pirmą kartą renkantis ilgą distanciją. Geriau pradėti nuo trumpų trasų ir krūvį palaipsniui didinti. „Galima žingsniuoti labai ilgai, žinau tokių istorijų, kad atrodo, žmogaus galimybės yra neribotos. Tačiau pirmiausia reikia patirties susitvarkyti su savo mintimis, nes tai svarbiau nei geri batai“, – pataria Gintarė.
Siūlomas didelis pasirinkimas
G. Pilypienė koordinuoja ir tinklapyje skelbia visą informaciją apie organizuojamus žygius Lietuvoje ir už jos ribų. Dažnai tą patį savaitgalį žygiai vyksta keliuose miestuose. Nemokamus žygius organizuoja daugelis regioninių parkų. Grupelės entuziastų ir bendraminčių apie savo žygius skelbia socialiniuose tinkluose – gali prisijungti visi norintys.
„Daugiausiai dalyvių pritraukia tradiciniai žygiai, kurie skirti supažindinti su istorija ir skatinti pilietiškumą. Kiti žygiai populiarūs dėl organizatorių jaunatviško entuziazmo ir įdomių vietų. Organizatoriai kasmet ieško naujų idėjų, dar neatrastų maršrutų, tai pateikia labai patraukliai. Aktyviausi žygeiviai būna pavasarį ir rudenį, tačiau mėgstantys tokį laisvalaikio būdą žmonės žygiuoja visus metus“, – sako Gintarė.
Kadangi žygių paklausa vis didėja, aktyviai dalyvauti nori įvairaus amžiaus žmonės, šeimos su vaikais, kai kurie organizatoriai siūlo ir trumpos distancijos trasas. Jauniausias užregistruotas dalyvis buvo 3 mėnesių, vyriausias – 86 metų.
Dažniausiai organizuojami vienos dienos žygiai su šilta arbata, koše ir savarankišku atvykimu į trasos pradžią. Nors atsiranda pageidavimų nakvoti kaimo turizmo sodyboje su visais patogumais ir gauti į kainą įskaičiuotą vakarę.
„Svarbu atkreipti dėmesį į organizatorius. Man teko dalyvauti keliuose žygiuose, kuriuos rengė nieko apie tai nenusimanantys žmonės. Patys ieškojome kelio, reikėjo nuspręsti, kokia kryptimi eiti, nes maršrutas nebuvo apgalvotas“, – perspėja žygeivė.
Užsieniečiams reikia komforto
Lietuvoje rengiami ir tarptautiniai žygiai, į kuriuos susirenka žygeiviai iš viso pasaulio. Į patriotinius žygius atvyksta kitų šalių kariškiai. Tarptautinė žygių lyga vienija daugiau kaip dvidešimt pasaulio šalių ir kasmet rengia dviejų ar daugiau dienų žygius įvairiose šalyse. Tačiau priimant užsieniečius, kyla daug organizacinių problemų – reikia užtikrinti žygeivių saugumą, maitinimą, apgyvendinimą. Poilsio vietose turi būti pastatyti biotualetai – užsieniečiams nepriimtina gamtinius reikalus atlikti miške.
Iš užsienio atvyksta vyresnio amžiaus žygeiviai, kuriems reikia patogios nakvynės, kad galėtų pailsėti, pageidaujami ir penkių žvaigždučių viešbučiai. Tačiau nuvežti žygeivius iš trasos iki tokių viešbučių dažniausiai neįmanoma. Lietuviai žygeiviai tokių pageidavimų neturi, jie gali nakvoti ir palapinėje ar mokyklos sporto salėje ant grindų pasitiesę miegmaišį. Skirtingai nei solidaus amžiaus užsieniečiai, lietuviai žygeiviai dažniausiai yra jauni žmonės.
Tik dalis žygeivių nori pamatyti bažnyčias, aplankyti muziejus, o daugelis pirmenybę teikia gamtai. Užsieniečiai ypač vertina Lietuvos gamtą, labai žavisi, stebisi, kad pas mus tiek daug natūralios, žmogaus nesudarkytos aplinkos.
Aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas
Tie, kurie dar nė karto nėra išbandę savo jėgų pėsčiųjų žygiuose, pravers Gintarės patarimai. Pirmiausia, patogiai apsirenkite. Per karščius geriau kuo mažiau apsinuoginti, būtina dėvėti kepurę. Lietingu sezonu reikia turėti neperpučiamą ir neperlyjamą aprangą. Žiemą nereikia prisirengti per daug, geriau keli plonesni rūbų sluoksniai, nei vienas storas. Batai turi būti tvirtu padu, ir jokiu būdu ne ką tik įsigyti, bet jau gerai pranešioti, prisitaikę prie jūsų pėdos.
Į žygį reikia pasiimti vandens, vidutinio ilgio trasai užtenka 2 litrų. Galima įsidėti užkandžių – šokolado, riešutų, džiovintų ar šviežių vaisių. Dažniausiai žygiuose būna suplanuoti pietūs (košės, sriubos), todėl daug papildomo maisto nereikia.
„Žygiai pėsčiomis – tai aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas. Žinoma, jei fizinis krūvis pasirenkamas protingai ir su saiku. Grynas oras, teigiamos emocijos, puiki mankšta – visa tai gerina tiek emocinę, tiek fizinę savijautą. Ypatingai rekomenduočiau šią veiklą tiems, kurie jaučiatės vieniši, galbūt linkę į depresiją – aplinkos pakeitimas, bendravimas ir aktyvi veikla yra visapusiškai naudinga“, – teigia Gintarė Pilypienė.
Straipsnių ciklą apie gerą emocinę bei fizinę sveikatą inicijuoja arbata „Lipton“.
