Aš nežinojau, kol pati nuvariau ten. Apskritai buvau šokiruota, kiek Argentinoje italų įtakos. Gal net daugiau nei ispanų? Žodžiu, picą rasi ten tikrai greičiau, nei ispanišką omletą. Aš jums garantuoju, kad greitai ji taps pasauliniu maisto trendu.
Pamiršau paminėti, kad Buenos Airės netgi laikoma Pietų Amerikos picos sostine. Tikrai neprieštarauju – važiuočiau ten vien dėl picų zabegalovkų. Va, ir ne dėl steiko (dėl jo reikia važiuoti į Rio). Kai kalbame apie picas Europoje, visad aptariame padą – ar plonas jis pakankamai?! Ar itališkas?! Ar su pienu kaip Čiliake?!
Argentinoje picos esmė nėra padas. Esmė – sūris ir jo kiekis. Labai rekomenduoju pasigūglinti ir išbandyti kelias jų picas, o šiandien pristatau vieną iš jų susipažinti.
Buenos Airių stiliaus pica – Fugazza
Ingredientai:
Tešlai:
- kažkiek miltų;
- kažkiek alyvuogių aliejaus;
- druskos normaliai;
- kepimo miltelių porą šaukštelių;
- vandens.
Užmesti ant picos:
- įvairūs sūriai ir kuo daugiau jų (aš naudojau mocarelą, čederį ir parmezaną);
- plonai supjaustysi ir šiek tiek apkepti svogūnai;
- raudonėlio (man pasisekė gauti šviežio iš draugės sodo);
- alyvuogių (nebūtina, bet geriau atrodo ir skoniui nekenkia).
Gaminimas:
- Tešlos ingredientus sumetame į dubenį ir transformuojame į kamuoliuką. Palaukiam 10 minučių, kol iškils, bet greičiausiai tai neįvyks.
- Savo nevykėlio tešlą formuojame į ovalų, picos formos, daiktą. Metame jį į blėką.
- Ant ovalaus, picos formos daikto, dedame ingredientus iš „užmesti ant picos“ skyrelio.
- Kepame 220 laipsnių karštyje kokį pusvalanduką.