Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo, klinikinio toksikologo, gydytojo Roberto Badaro teigimu, neaiškiomis sąlygomis pagaminta naminė degtinė dažnai nesuvokiama ir nelaikoma pavojinga, neretai romantizuojama ar vartojama pramogai. Vis dėlto tokių gėrimų poveikis dažnai būna kitoks nei įsivaizduojama, o jų vartojimas gali turėti labai liūdnų pasekmių.
– Kokie pavojai slypi samagono butelyje, įsigytame, atrodytų, iš patikimos bobutės Dzūkijos kaime?
– Neužsiimu nei naminės degtinės gamyba, nei jos prekyba, tačiau akivaizdu, kai tai daroma nelegaliu būdu, kokybė nėra prioritetas ir dėl to gali nukentėti tiek vartotojas, tiek pats gamintojas, kuris ragauja gėrimą. Naminės degtinės gamybos procese gaminasi labai pavojingi dariniai – metanolis (metilo alkoholis). Gerdamas naminę degtinę visada rizikuoji apsinuodyti labai sunkiai, kartais ir mirtinai.
– Šiais metais apsinuodiję alkoholiu mirė daugiau nei 120 asmenų, per 2013 m. – 263 asmenys. Tikriausiai žmonės retai prisipažįsta gėrę nelegalius gėrimus. Visgi ar galima atskirti nukentėjusius pilstuko ar samagono megėjus?
Gerdamas naminę degtinę visada rizikuoji apsinuodyti labai sunkiai, kartais ir mirtinai.
– Be abejo, sudėtinga aiškiai išskirti legalų ir nelegalų vartojimą. Vis dėlto nuolat kartojasi atvejai, kai asmenys kreipiasi sunegalavę iškart po paragavimo, dažniausiai apsinuodiję metanoliu, kuris būdingas būtent namų gamybos alkoholiui. Tokių pacientų simptomai būna kitokie nei tų, kurie geria pastaruosius kelioliką metų, mėnesių ar savaičių.
– Kokie dar pavojai laukia vartojančių naminę degtinę ir neaiškios kilmės alkoholinius gėrimus?
– Vartojant nelegalius gėrimus, neprognozuojamas jų stiprumas. Žinome, kad degtinė yra keturiasdešimties laipsnių stiprumo, tuo tarpu naminė degtinė ir kiti falsifikatai gali būti penkiasdešimties ir daugiau laipsnių. Labai dažnai žmonės neapskaičiuoja savo jėgų ir dėl to turi komplikacijų. Jie naminę degtinę vartoja kaip paprastą degtinę, tačiau stiprumas skiriasi gerokai ir jau vien tai yra rizikinga, nes suvartojama gerokai daugiau gryno alkoholio, nekalbant apie pavojingas priemaišas.
– Nuo lapkričio 1 d. kioskuose ir turgavietėse draudžiama prekiauti odekolonais, losjonais ir kitais daugiau nei 20 proc. alkoholio turinčiais skysčiais. Ar jūsų praktikoje pasitaiko apsinuodijimų tokiais alkoholio pakaitalais?
– Apsinuodijimus, susijusius su kosmetiniais spiritais, alkoholio pakaitalais, galima laikyti atskira kategorija. Tokie skysčiai turi savo specifinę auditoriją. Realiai tai yra tas rinkos segmentas, kuriems naminę degtinę gaminti nelabai apsimoka, nes yra pigesnių produktų: kosmetiniai spiritai, burnos skalavimo skysčiai, kuriuos perka dėl kelių priežasčių – jie bent iki šiol buvo prieinami ištisą parą, sąlyginai pigūs, turintys didžiulę alkoholio koncentraciją. Labai retais atvejais tai būna grynas produktas, dauguma turi labai pavojingų priedų, kurie daro savo juodą darbą ir sveikatos neprideda. Kosmetinio spirito vartojimas dažniausiai lemia kepenų, smegenų ir kasos pažeidimus per labai trumpą laiką.