– Pradėkime nuo to, kas yra tulžies akmenligė.
– Yra liga, kai žmogui tulžies takuose susiformuoja akmenys. Būtų gerai, jei jie būtų brangūs, gražūs (šypsosi), deja tai yra akmenys iš organizme skylančių produktų arba cholesterolio ar bilirubino. Tie akmenys dažniausiai kaupiasi tulžies pūslėje arba iš jos gali patekti į tulžies latakus ir sukelti įvairių bėdų. Taigi šis simptomų kompleksas ir vadinamas tulžies akmenlige.
– Kaip ši liga pasireiškia?
– Gali pasireikšti ūminiu tulžies pūslės uždegimu, mechanine gelta, ūminiu pankreatitu ir pan.
Apie 20 proc. visų Vakarų šalių gyventojų turi akmenų savo tulžies takuose.
– Ar gali nutikti taip, kad žmogus nejaučia jokių simptomų ir liga laiku nediagnozuojama? Kas tokiu atveju gresia?
– Tulžies akmenligė yra dažna liga. Sakoma, kad apie 20 proc. visų Vakarų šalių gyventojų turi akmenų savo tulžies takuose, aišku, daugiau kalbama apie vyresnius žmones. Laimė, kad dauguma atvejų tulžies akmenligė nepasireiškia kokiomis nors bėdomis. Maždaug 1 proc. žmonių, kuriems akmenys yra tulžies pūslėje, per metus pajunta kokius nors simptomus.
Kur kas dažniau šios bėdos yra nustatomos atliekant profilaktinį pilvo ultragarsinį tyrimą, vadinamąją echoskopiją, jei tada randami akmenys tulžies pūslėje, bet žmogus iki to nejautė jokių simptomų, vadiname tai besimptome tulžies pūslės arba tulžies akmenlige.
– Kokios priežastys lemia tulžies akmenligės atsiradimą?
– Yra aprašyta labai daug galimų rizikos veiksnių. Tai dažnai susiję su medžiagų apykaitos pokyčiais, ypač susijusiais su vakarietišku gyvenimo būdu. Tai yra didelis kalorijų skaičius maiste, riebus maistas, nutukimas, cholesterolio koncentracijos pasikeitimai, ypač mažo tankio cholesterolio padidėjimas kraujyje, moterims labai didelę įtaką turi nėštumas, gimdymas, pogimdyminis laikotarpis, hormonų pakaitinė terapija.
Labai daug veiksnių, kurie veikia ne po vieną, o kartu. Išrinkti vieno pagrindinio negalime. Bet manoma, kad čia prisideda ir medžiagų apykaitos, ir mikrobiologinės tulžies sudėties pakitimai – bakterijų atsiradimas tulžies pūslėje, taip pat hormoniniai organizmo pakitimai.
Komplekse visa tai sukelia tulžies tirpumo sumažėjimą, kadangi tulžyje yra daug ištirpusių medžiagų, staiga tas tirpumas pablogėja ir iškrinta kristalai. Tada mes turime akmenis.
– Paminėjote veiksnius, kurie lemia ligos atsiradimą. Ar tai reiškia, kad ką nors pakeitę savo gyvenime galime nuo šios ligos apsisaugoti? Ir apskritai – ar yra galimybė jai užkirsti kelią?
– Pasakyti, kad tikrai galima išvengti ligos, ko gero, ne. Nepaminėjau dar vieno svarbaus veiksnio – paveldimumo. Pastebima, kad sergamumas tulžies akmenlige vakarietiškose šalyse gerokai didesnis, matyt, gyvenimo būdas vis dėlto yra labai svarbus.
Ne viską galime pasirinkti, bet galime pasirinkti savo mitybą – turėtume stengtis maitintis kuo sveikesniu, daugiau skaidulų turinčiu maistu, reikėtų vartoti mažiau riebaus ir saldaus maisto. Tačiau, net ir to atsisakę, dalis žmonių vis dėlto turės akmenų tulžies pūslėje, bet tikėtina, kad tas procentas bus gerokai mažesnis.
– Kokio amžiaus žmonėms dažniau randami akmenys ir ar čia turi įtakos lytis?
– Ši liga dažniausiai atsiranda nuo 40 metų. Moterims ji pasitaiko dažniau. Tačiau dabar gana dažnai ji aptinkama ir jaunesniems tiek moterims, tiek vyrams.
– Kuo ši liga pavojinga?
– Jei paklaustumėte mitybos specialistų ar kitų, jie galbūt sakytų, kad komplikacijos gana retos. Išties tik 1–1,5 proc. per metus akmenų turinčių žmonių nutinka bėdų. Kadangi man tenka dirbti toje vietoje, kur mes tas bėdas matome, galiu pasakyti, kad jos iš tiesų dažnai yra rimtos – gali būti sunkiai gydomos ir net grėsti gyvybei.
Reikėtų įvardyti keturias galimas komplikacijas.
Tulžies pūslės akmenligės priepuolis – kai staiga labai stipriai pradeda skaudėti po dešiniuoju šonkaulių lanku. Paprastai skausmas būna labai intensyvus, pacientas iš karto tampa nedarbingas, kreipiasi į gydytojus. Laimė, tai greitai praeina.
Užtrukus skausmams gali atsirasti ūminis tulžies pūslės uždegimas – ūminis cholecistitas. Tada skausmas nepraeina, laikosi keletą dienų, gali būti uždegiminė organizmo reakcija, kraujyje atsiranda leukocitų, padidėja C-reaktyvinio baltymo kiekis. Tai yra chirurginė liga, kuri daliai žmonių negydant gali baigtis tulžies pūslės prakiurimu.
Trečioji galinti nutikti komplikacija – kai akmenys patenka į tulžies latakus ir juos užkemša. Tai sukelia geltą, pacientas pagelsta, neretai karščiuoja, pasireiškia stiprūs skausmai. Tokius pacientus reikia skubiai gydyti, nes negydant gali atsirasti pūlingas tulžies latakų uždegimas, sepsis ir pacientas gali mirti.
Ketvirtoji komplikacija – ūminis pankreatitas, arba ūminis kasos uždegimas. Tai liga, kurios spektras svyruoja nuo lengvos iki itin sunkios, mirtimi galinčios baigtis eigos.
Nereikėtų laukti, kol akmenligė tampa sunkiai gydoma arba ją reikia gydyti skubos tvarka.
Šiaip akmenligė yra dažna problema, ir tos komplikacijos yra gana dažnos. Svarbu pabrėžti, kad kuo vyresnis žmogus ir kuo daugiau lydinčių ligų jis turi, tuo problemų, susijusių su akmenlige, tikimybė didėja.
Sakykime, 30-mečiui, neturinčiam kitų didelių bėdų, akmenligė gali būti tik vienos dienos operacija ir jis iškeliauja namo, o 80-mečiui ar 90-mečiui ūminis cholecistitas gali būti paskutinė liga, kuria žmogus serga. Todėl nereikėtų laukti, kol akmenligė tampa sunkiai gydoma arba ją reikia gydyti skubos tvarka.
Likusią pokalbio dalį apie tai, kokius simptomus pajutus reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą, kaip gydoma tulžies pūslės akmenligė, kada po gydymo pacientas gali grįžti į savo įprastą gyvenimą ir ar turi jame ką nors keisti, kad liga neatsinaujintų, žiūrėkite žemiau esančiame laidos „Gydytojas pataria“ vaizdo įraše.
