„Pastebėjau, jog atlikdamas tuos pačius veiksmus užtrunku ilgiau – vėliau atvažiuoju į darbą, eidamas su draugais atsilieku nuo grupės, tapo sunku važiuoti dviračiu“, – ligos pradžią prisimena kaunietis.
Pacientas prisimena, jog viskas prasidėjo nuo keisto skonio burnoje – tuomet vyras galvojo, jog kyla skrandžio rūgštys.
„Žmona duodavo kelias tabletes, o valgant skonis išnykdavo, tad negalvojau, jog tai galėtų būti ligos simptomas. Dažnai jaučiau bendrą silpnumą, nuolatinį nuovargį. Atsimenu tą reikšmingą liepos 24-osios šeštadienį – po pusryčių pasijaučiau nekaip ir nuėjau prigulti, o jau vakare man buvo atlikta pirmoji dializės procedūra“, – prisimena E.Unguraitis.
Atlikti kraujo tyrimai rodė neįprastai aukštus rodiklius, nebūdingus sveikam žmogui.
„Po pietų jau buvau Kauno klinikų Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje. Gydytojai, pamatę mano kreatinino lygį kraujyje, nustebo, o atlikta echoskopija privertė sunerimti ir mane, nes iki tol niekada nesiskųsdavau savo sveikata. Vėlai vakare man buvo pradėta taikyti dializė – štai kaip greit gali apsiversti gyvenimas aukštyn kojomis“, - teigė kaunietis.
Situacija nustebino
Vyras prisipažino nežinojęs, esantis toks unikalus: „Kiekvienas gali įsivaizduoti, kad serga kaimynai, draugai, tik ne tu pats. Bet prieš 8 mėnesius teko įsitikinti, kad ir pačiam tai gali atsitikti. Netiki iki galo, kad taip gali būti. Tačiau man pasisekė, kad papuoliau pas profesionalus.
Jie tuomet nuteikė, kad žino, ką daro. O dabar girdžiu, kad čia stebuklą sukūrė, kad viską darė pirmą kartą. Būčiau žinojęs prieš operaciją, kad toks unikalus, prieš šeimą būčiau jautęsis didesnis didvyris, – šmaikštavo pacientas.
Jie tuomet nuteikė, kad žino, ką daro. O dabar girdžiu, kad čia stebuklą sukūrė, kad viską darė pirmą kartą. Būčiau žinojęs prieš operaciją, kad toks unikalus, prieš šeimą būčiau jautęsis didesnis didvyris. Negalvojau, kad viskas taip rimta. Jei nusiteikimas padėjo tam išgijimui, tai tikrai ne be gydytojų psichologinės pagalbos.“
E.Unguraitis pasakojo, kad nuolat buvo perspėjamas gydytojų, kas bus kitą dieną, kaip jausis. Kad pakils temperatūra, kad ji kris. Tad viskas praėjo sklandžiai, kaip iš rašto. Jis nepajautė to streso, kuris galėjo būti jaučiamas, žinant, kad esi pirmasis toks pacientas Kaune.
„Noriu visiems pasakyti, kad reikia mokėti „Sodrai“. Kada atsiguli į dializės palatą, aplink laksto žmonės, stovi aparatūra, pradedi skaičiuoti, kiek tai kainuoja, susimąstai, gal visai nieko mokėti tuos mokesčius“, – šmaikštavo E.Unguraitis.
Iki tol vyras nebuvo dažnas ligoninių svečias. Tad kai rimta liga ištinka pirmą kartą, gyvenimas, rodos, apsiverčia aukštyn kojomis. Tačiau puiki priežiūra viską kompensuoja ir nuramina. Pirmą kartą Kaune atlikta autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija vyrui, kuriam buvo taikomas hemodializės metodas, po truputį grąžina jėgas ir gyvenimo džiaugsmą.
„8 mėnesius kankiniesi, tai atsigauti reikia tiek pat laiko. Kas antrą dieną vis dar reikia atlikti dializes, tai vis dar kankina. Bet štai, kalbu. Vis dar įsivaizduoju, kad ir galvoju. Žmonės dar neapeina ratu gatvėje susitikę. Ligos metu neatsisakiau darbų. Palatoje turėjau kompiuterį. Žinojau, kad tai greitai baigsis.
Balandžio mėnesį laukia mano karikatūrų paroda. Dalyvavau vienoje parodoje Klaipėdoje – tai palatoje nupiešiau darbus“, – humoro toliau nestokojo pacientas ir prisipažino, jog iš pradžių diagnozė sukėlė labai daug nerimo – buvo pati blogiausia iš įmanomų.
Pasak jo, didžiausias stresas buvo tuomet, kai reikėjo pereiti visus specialistus, o odontologas pasakė, kad reiks ištraukti dantį.
„O visa kita atrodė kaip eilinė rutina. Taip nuteikė gydytojai. Jei reikės inkstus transplantuoti, tai bus baisiau“, – šyptelėjo kaunietis.
Padėjo paciento motyvacija
Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius pristatė autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos svarbą. Pasak jo, šio vyro atvejis – išskirtinis. Prieš dvidešimt metų, įrodžius autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos pranašumą lyginant su standartine chemoterapija gydant sergančiuosius mielomine liga, atliekamų autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų skaičius nuolat auga.
„Norime pasidžiaugti pirmąja tokia operacija. Kamieninių ląstelių transplantacijos pradėtos daryti Kaune nuo 2015 metų. Iki šiol atliktos 28 autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos pacientams, sergantiems mielomine liga. Tačiau kartais ji pasireiškia su itin sunkia komplikacija – inkstų nepakankamumu, kai atliekamos hemodializės. Tuomet operacija tampa itin sudėtinga. Reikia taikyti modernią biologinę terapiją bei chemoterapiją, minėtą transplantaciją.
Reikalinga kompleksinė procedūra. Būtent šiuo atveju ir buvo atlikta pirmoji tokia kompleksinė procedūra. Atlikome ją vasario mėnesį. Svarbiausia buvo pasiekti, kad atsitrauktų mielominė liga. Pasiekėme“, – teigė R.Gerbutavičius.
Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas Domas Vaitiekus prisimena, jog pacientui pradžioje buvo įtariama mielominė liga.
„Atlikus inksto ir kaulų čiulpų biopsiją dėl tikslios diagnozės konsultavomės su gydytoju prof. Dietgeriu Niederwieseriu iš Leipcigo universitetinės ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos. Diagnostiką apsunkino tai, jog pacientas sirgo mielomine liga, kurios diagnostika – labai sudėtinga.
Vyrui buvo diagnozuota baltymo neprodukuojanti mielominė liga. Nusprendus atlikti transplantaciją, privalėjome užtikrinti hemodializių tęstinumą, nepaisant būtinybės pacientą izoliuoti potransplantaciniu laikotarpiu dėl didelės infekcinių komplikacijų rizikos“, – teigė D.Vaitiekus.
Jis padėkojo pacientui, kuris buvo labai motyvuotas, pasitikėjo gydytojais ir jų darbu.
„Susirgo pacientas praeitų metų viduryje. Buvo sutrikusi inkstų funkcija. Gelbstint jo gyvybę, pradėtos hemodializės. Buvo atlikta daugybė tyrimų, ieškant inkstų sutrikimo priežasties. Galiausiai jam buvo diagnozuota mielominė liga, taikyta chemoterapija. Pasisekė, nes pasiekėme visišką remisiją. Pabaigus gydymą, buvo surinktos pačios paciento kraujo kamieninės ląstelės, jos buvo užšaldytos ateities transplantacijai. Pati procedūra nėra sudėtinga, panašu į kraujo perpylimą“, – teigė D.Vaitiekus.
Pasak jo, pats sudėtingiausias periodas – po transplantacijos. Nes buvo sunaikinti paciento kaulų čiulpai dar prieš transplantaciją. Tad bet kokia infekcija būtų mirtina. Iškilo daug iššūkių. Reikėjo visą laikotarpį taikyti hemodializę. Reikėto izoliuotos palatos, didelių žmogiškų ir techninių išteklių.
Atliktos 27 operacijos
Autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose pradėta ir vystoma vadovaujant hematologui ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos specialistui, D.Niederwieseriui, kuris pasveikino kolegas iš Kauno, su sėkmingu pasiekimu.
Sergantiems mielomine liga, iki 50 proc. pacientų yra pažeidžiami inkstai.
Nuo 2015 m. vidurio autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos sėkmingai atliktos 25 pacientams, sergantiesiems mielomine liga, dviem pacientams taikytos tandeminės transplantacijos – iš viso atlikta 27 transplantacijos.
Autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija yra ypač svarbi sergančiųjų mielomine liga, limfoma ir kai kurių solidinių navikų modernaus gydymo sudedamoji dalis, kurios dėka daugumai pacientų pavyksta pasiekti ilgai trunkančią ligos remisiją.
„Sergantiems mielomine liga, iki 50 proc. pacientų yra pažeidžiami inkstai. Šiuo atveju turėjome sunkiausią pažeidimą. Vyrui visiškai nustojo dėl mielomos dirbti inkstai. Gelbėdami gyvybę, atlikome hemodializes. Tolimesnis gydymo etapas priklauso nuo to, pavyks kaulų čiulpų transplantacija ar ne.
Kad tokiam pacientui būtų sėkmingai atlikta kaulų čiulpų transplantacija, labai reti atvejai. Dar retesni, kad po to pasiektume visišką remisiją. Tai – tikra sėkmė. Visgi, kadangi inkstai nedirba gerai, teks atlikti inkstų transplantaciją. Manome, kad tą galėsime sėkmingai padaryti, nes turime nemažai patirties – atlikta per 400 inkstų transplantacijų“, – situaciją nupasakojo prof. Inga Bumblytė, Nefrologijos klinikos vadovė.
