Bet kaimo moteriškė tuosyk nepagalvojo, ką daryti tiems, katrie penktam aukšte gyvena, ir jokių gyvų augalų šalia nėra ir būt negali. Tada galim visokių mandrysčių prisigalvoti. Nulėkt į kokią pamiškę ar pievą, ten, kur širdis labiausiai traukia, akis užsispaudus nugarglinti devynis žingsnius, į katrą pusę labiausias noras eiti.
Katrą augalėlį devintam žingsny būsi primynęs, tas ir bus reikalingas. Jei raskilėlę primynei, gal jau cistos kokios dedasi, jei kiaulpienę – kepenys jau nebeblizga, garšvą – podagra, nežinosi, tuoj įsimes, česnakūnę – česnakų gal mažai per žiemą privalgei, o jei ugniažolę – vadinasi, karpom, polipais ir kitokiais augliais musiet esi apėjęs.
Gamta pirštu prikišamai parodo, tereikia suprasti ir naudingai panaudoti.
Štai pas mus pamatais veržiasi, lipa ir pro pat duris stiebus nori įkišt rople vadinama šliaužiančioji tramažolė, šliaužia visais pakiemiais ir gėlynais. Tai ir supraskim, kad kosulių arba virškinimo problemų turbūt pilna troba. Šliaužiančioji tramažolė (lot. Glechoma hederacea) – pirmas vaistas nuo slogos, kosulių, bronchų astmos, išgydo net įsisenėjusį sinusitą.
Ir ne tik nuo kosulių padeda – reguliuoja virškinimą, padeda sergant kepenų ir šlapimo pūslės ligomis. Ko tik joje nėra: vitaminas C, cholinas, karčiosios medžiagos, dažomosios medžiagos, vyno ir acto rūgštys, mineralinės medžiagos, rauginės medžiagos, glechominas, cholinas, eteriniai aliejai, cukrus, askorbo rūgštis.
Ko daugiau žmogus begali norėti pats prisirinkęs, pritraukinęs ir tokios skanios arbatos atsigėręs!
Daugiau informacijos apie vertingas įvairių žolelių savybes rasite „Facebook'“ paskyroje Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės.