Nyderlanduose įstatymas, legalizavęs eutanaziją, buvo priimtas 2002-aisiais metais. Iki 2011-ųjų šeimos gydytojai sulaukė daugiau nei 3 500 prašymų įvykdyti eutanaziją. Dauguma pacientų, pareiškusių tokį norą, serga vėžiu, kraujotakos sistemos ligomis, turi širdies problemų ar nervų sistemos sutrikimų. Psichikos problemų turinčių žmonių prašymų eutanazijai, yra labai mažai.
Kitokia tendencija pastebima privačiame sektoriuje – čia iki 80 proc. pasiryžusių mirti pacientų turi įvairių psichikos sutrikimų.
„Mums dažniausiai skambina psichikos sutrikimų turintys žmonės, nes tai jautri tema ir dažnai žmonės bijo prašyti pagalbos arba jos tiesiog negauna. Įstatymai mums leidžia bendradarbiauti su šeimos gydytojais ir suteikti visą pagalbą pacientui“, – sako Hagoje įsikūrusios klinikos direktorius Stevenas Pleiteris.
Mirties įvykdymo procesas gali trukti tarp trijų savaičių ir pusės metų.
Psichiatrui, be reikalo paskyrusiam eutanaziją, gresia 12 metų kalėjimo. Eutanazija gali būti skirta tik tada, kai įsitikinama, jog jokie kiti gydymo metodai ir būdai pacientui padėti nebegali, o jo gyvenimas tampa kančia.
Eutanazijos gali prašyti Nyderlandų Karalystės piliečiai, turintys medicininį draudimą ir galiojantį leidimą gyventi šalyje. Savanoriškai mirti galima pasirinkti nuo 16 metų. Jaunesni, 12–16 metų, vaikai taip pat gali prašyti eutanazijos, bet turi turėti tėvų sutikimą. Kūdikių atveju, įrodžius, jog jis patiria didžiulius skausmus ir negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, eutanazija taip pat įmanoma.
Mirties užsimanę užsieniečiai turėtų legaliai gyventi Nyderlanduose, taip pat turėti sveikatos draudimą bei puikiai mokėti olandų kalbą. Šalyje stengiamasi išvengti „mirties turizmo“ etiketės.
