„Lietuvoje situacija taip pat nėra džiuginanti – kiekvienais metais diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų atvejų. Vien Kauno klinikose per metus suteikiama virš 1700 onkologinių paslaugų sergantiesiems plaučių vėžiu, – sako prof. Marius Žemaitis, Kauno klinikų Krūtinės ląstos navikų teminės grupės ir Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektorius vadovas. Apie plaučių vėžį, rizikos veiksnius ir gydymo galimybes kalbamės su prof. M.Žemaičiu, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
– Kokie simptomai gali išduoti plaučių vėžį?
– Plaučių vėžys – klastinga liga, kuriai išsivystyti prireikia net ir ne vienerių metų, pasaulyje ir Lietuvoje 70–80 proc. atvejų diagnozuojami jau pažengusioje stadijoje. Taip yra todėl, nes plaučių vėžio simptomai panašūs į bet kurios kitos plaučių ligos, pavyzdžiui, astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ar bronchito. Sergantieji skundžiasi nespecifiniais simptomais, tokiais kaip kosulys, skrepliavimasis, dusulys, gali pasireikšti krūtinės skausmas. Simptomas, priverčiantis sunerimti dėl savo sveikatos – kraujo atkosėjimas.
Pacientai, sergantys plaučių vėžiu, dažniausiai yra daug metų rūkantys, jų kvėpavimo takai, plaučiai jau būna pažeisti, jie dažnai kosėja, skrepliuoja, jiems sunku pastebėti naujus fizinius pokyčius, atsiradusius dėl onkologinės ligos. Todėl labai svarbu kuo ankstesnė plaučių vėžio diagnostika dar iki prasidedant ligos simptomams.
– Kokiai žmonių grupei didžiausia rizika susirgti plaučių vėžiu?
– Seniau plaučių vėžiu susirgdavo žymiai daugiau vyrų nei moterų ir tai buvo siejama su didesniu rūkymo paplitimu vyrų tarpe. Tačiau Europos sąjungos šalyse pastebimas pokytis – moterų mirštamumas nuo plaučių vėžio jau susilyginęs su mirštamumu nuo krūties vėžio. Šis pokytis siejamas su didėjančiu rūkančių moterų skaičiumi.
Dažniausiai serga 60–70 metų amžiaus žmonės, tačiau klinikinėje praktikoje susiduriame ir su jaunesniais pacientais – 50–55 metų amžiaus. Todėl, jeigu kalbėsime apie plaučių vėžio profilaktinę patikrą, manoma, kad nuo 50-55 metų jau reikėtų tikrinti asmenis, siekiant diagnozuoti ligą iki dar pasirodančių pirmųjų simptomų.
– Kokie yra ligos rizikos veiksniai?
– Rūkymas – vienas iš pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Taip pat įtaką ligos atsiradimui gali turėti pasyvus rūkymas, profesiniai ir aplinkos veiksniai, kaip oro užterštumas (didelė mažų kietųjų dalelių koncentracija ore), radonas ir kitos medžiagos, genetinės priežastys, pavyzdžiui, didesnė tikimybė susirgti tiems žmonėms, kurių šeimos nariai sirgo onkologinėmis ligomis.
– Kokios yra gydymo galimybės?
– Pats efektyviausias gydymas pritaikomas tada, kai diagnozuojame plaučių vėžį pacientams, dar nejaučiantiems simptomų, pradinėse stadijose. Dėl šios priežasties – ypatingai svarbi ankstyva ligos diagnostika. Šiandien Kauno klinikose turime visą spektrą naujausių technologijų plaučių vėžio diagnostikai – nuo pozitronų emisijos tomografijos, elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos iki sudėtingiausių patologinių ir molekulinių tyrimų metodų.
Esant išplitusiam plaučių vėžiui taikomas sisteminis gydymas. Jeigu dar prieš kelis metus taikydavome tik toksišką chemoterapiją, tai šiuo metu vėžys gydomas taikinių terapija, kurios veikia tam tikrus molekulinius taikinius ant navikinių ląstelių ir nepažeidžia sveikų ląstelių.
Taip pat gydome imunoterapija – vėžinės ląstelės nuslopina sergančiojo imuninę sistemą, ji nebeatpažįsta vėžinių ląstelių. Plaučių vėžio imunoterapija atstato žmogaus imuninę sistemą, imuninės ląstelės tampa aktyvios ir pačios pradeda kovoti su plaučių vėžiu. Rezultatai – džiuginantys. Jeigu anksčiau po gydymo chemoterapija penkių metų išgyvenamumas siekė vos kelis procentus, tai išgyvenamumas penkių metų laikotarpyje po gydymo naujos kartos vaistais siekia apie 30 proc.
– Kaip galima spręsti šią problemą?
– Europos Sąjungoje paskelbtas kovos su vėžiu planas, didelis dėmesys skiriamas plaučių vėžiui. Yra tam tikros gairės, nurodančios, kad visose Europos Sąjungos šalyse turėtų būti įdiegta atrankinė plaučių vėžio patikra, leidžianti ligą diagnozuoti anksčiau.
– Kaip Kauno klinikose siekiama gerinti suteikiamą pagalbą sergantiems šia onkologine liga?
– Šiais metais Kauno klinikose įkurta Krūtinės ląstos navikų teminė grupė, kuri apjungia įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistus: gydytojus pulmonologus, onkologus, chemoterapeutus, onkologus radioterapeutus, chirurgus, patologus, radiologus, genetikus, reabilitologus ir dar daugiau specialistų, siekiančių užtikrinti geriausią onkologinę pagalbą sergantiesiems plaučių vėžiu arba tiems, kuriems įtariama ši onkologinė liga.
Pagrindinis tikslas – suformuoti žaliuosius koridorius ne tik pas gydytojus specialistus, bet ir siekiant diagnozuoti ligą, radiologijoje, invaziniuose tyrimuose. Taip pat norima vystyti ir plėtoti mokslą plaučių vėžio srityje, skleisti informaciją apie šią klastingą onkologinę ligą bei dar kartą priminti visiems apie esamą situaciją tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Kauno klinikų informacija
