Neprisistačiusi ligoninės atstovė atsiprašė pacientės už patirtus nepatogumus ir pranešė, kad kelio sąnario operacija moteriai paskirta rugpjūčio 13-ąją.
„Manęs atsiprašė ir paklausė, ar vis dar noriu operuotis Lazdynų ligoninėje. Maža to, netgi davė mobiliojo telefono numerį, kuriuo galiu gauti bet kokią rūpimą informaciją. Negaliu patikėti, kad pagaliau galėsiu normaliai gyventi!“ – emocijų neslėpė R.Dulko.
Tiesa, ji prisipažino apgailestaujanti, kad tokio malonaus ir konstruktyvaus bendravimo su ligonine nebuvo iki tol, kol abejingumo neapsikentusi moteris nesikreipė į žiniasklaidą.
„Jei ne jūsų dėmesys mano problemai, nežinia, kada būčiau sulaukusi operacijos“, – atsiduso pašnekovė.
Tikiuosi, kad kitiems ligoninės pacientams seksis geriau ir jie gaus tinkamas medicinos paslaugas be viešumo.
Kalviškių kaime gyvenanti trijų vaikų motina traumą patyrė spalio 22 dieną. Po kelis mėnesius trukusio nesėkmingo gydymo 32 metų moteris galų gale gavo siuntimą specialisto konsultacijai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
Vasario gale pacientę apžiūrėjęs traumatologas iškart konstatavo, kad reikės operuoti. Moteris buvo užregistruota kelio sąnario operacijai, tačiau konkrečios jos datos taip ir neišgirdo – eilės ilgos, gali tekti laukti net metus.
Praėjusį penktadienį R.Dulko paskambino į Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose ir pasiteiravo, kada gi sulauks kelio sąnario operacijos. Moteris jau devynis mėnesius kenčia skausmus.
„Tik norėjau pasidomėti, kaip juda eilė. Lyg ir jokio nusikaltimo nepadariau, tačiau susilaukiau krūvos pretenzijų, girdi, skambinu darbo dienos pabaigoje ir tik nuotaiką gadinu, kodėl negaliu palaukti – kai eilė ateis ir bus pranešta! Galiausiai pasakė: „Iki naujųjų metų tikrai išoperuosime.“ Ir padėjo ragelį, – nuostabos dėl tokio šiurkštumo neslėpė Renata.
Tik tada, kai savo liūdna patirti sprendžiant sveikatos problemas ji pasidalijo su 15min.lt, ledai pajudėjo.
„Tikiuosi, kad kitiems ligoninės pacientams seksis geriau ir jie gaus tinkamas medicinos paslaugas be viešumo“, – šypsosi Renata, pagaliau atgavusi viltį pasveikti.
