Ministras reagavo bendromis frazėmis
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš karto po nelaimės kvietė neieškoti kaltųjų ir bendromis frazėmis kalbėjo tik apie atjautą ir dėmesį vienas kitam.
Toks ministro pareiškimas bent kartą gyvenime panašias patirtis turinčių medikų neįtikino, o savo protestą jie išreiškė žvakučių uždegimo akcija, savaitgalį vykusia prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Taip ne tik buvo pagerbtas nusižudžiusio mediko atminimas, bet ir parodyta, kad gydytojai daugiau nebenori taikstytis su esama situacija.
Reaguodamas į akciją sveikatos apsaugos ministras A.Veryga savo „Facebook“ paskyroje rašė:
„Skaudūs pastarųjų dienų įvykiai ir kolegos mediko netektis paskatino diskusijas apie rimtus mūsų sistemos skaudulius: psichologinį perdegimą, mobingą ir psichologinį spaudimą darbe.
Pirmiausia apie perdegimą. Neretai bandoma problemą supaprastinti, bandant ją paaiškinti vien tik dideliu darbo krūviu. Vis tik – tai tik viena iš priežasčių. Ją galima spręsti ne tik mokant didesnį atlygį, kad netektų dirbti didesniu nei vieno etato krūviu, geriau subalansuojant darbo krūvį ar sukuriant patogią darbo aplinką. Yra dalykų, kurių išvengti neįmanoma. Neįmanoma išvengti susidūrimo su paciento kančia ar mirtimi. Retai pavyksta išvengti pacientų nepasitenkinimo ir priekaištų.
Jei mes, pacientai, norime apsaugoti medikus nuo perdegimo, prisiminkime, kad jie ne tik profesionalūs specialistai, bet ir žmonės, kuriems reikia žmogiško santykio ir pagarbos. Gerbkime vieni kitus. Mobingas, psichologinis spaudimas ir nepagarba greta esančiajam. Tai yra ne tik medicinos sektoriaus problema.
Ilgą laiką terminas „nestatutiniai santykiai“ buvo sovietinės armijos atributas. Kai buvo įprasta tyčiotis ir žeminti jaunesnius, o vėliau patyrus nuoskaudą „išsilieti“ ant naujokų. Gaila, bet kartais tokias apraiškas galima sutikti ir mūsų sistemoje.
Vadovu būti nelengva, kaip ir rasti tinkamą santykį tarp reiklumo, principingumo ir empatijos. Psichologinis spaudimas ne tik griauna santykius, bet ir kaupiasi, demotyvuoja, sukelia perdegimą ir nusivylimą sistema. Svarbu, kad vadovai tai suprastų, norėtų mokytis ir tobulėti.
Įstaigose palaipsniui atsiranda profesionalūs psichologai. Teigiama, kad darbuotojai bijo į juos kreiptis, nes jie dirba kartu. Tik ar bijome kreiptis pagalbos ar patarimo į kolegą kardiologą ar chirurgą? Išgyvendinkime psichologinės pagalbos stigmą ir išgelbėsime ne vieną gyvybę.
Jei esate gydymo įstaigos vadovas ir Jūsų vadovaujamoje įstaigoje dar nėra psichologo, o gal ir kunigo, kurie galėtų medikams teikti emocinę pagalbą, padarykite taip, kad jie kuo greičiau įsilietų į Jūsų kolektyvą. Daugelyje įstaigų jie dirba, bet, deja, kol kas ne visose. Ir, svarbiausia, kalbėkimės, tarkimės, bendraukime, neslėpkime savo jausmų, emocijų. Juk kartais užtenka tik išsikalbėti, kad geriau pasijustume!“
Siūlo priimti esminius sprendimus
Santaros klinikų šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius vėlgi socialiniuose tinkluose apibendrindamas šią situaciją, teigė sutinkąs, kad kaltųjų paieškos nieko neišspręs, tačiau spręsti situaciją reikia sistemiškai:
„Kolegos savižudybė mums visiems labai skaudi. Daug medikų tai suvienijo ir sukėlė didelį pasipiktinimą vyraujančiais santykiais darbovietėse. Lietuvos medikų bendruomenė vardija kaltųjų pavardes ir reikalauja teisingumo. Kokiu personalijų pakeitimu besibaigtų ši tragiška istorija, esminiai pokyčiai prasidės tikrai ne tada, kai į pensiją beišeinantį vadovą pakeis jaunesnis.
Esamoje sistemoje naujasis gali subtiliau manipuliuoti ir tapti dar blogesniu už buvusį. Pokyčiai prasidės tada, kai gydymo įstaigų skyrių vedėjai ir centrų vadovai privalės būti keičiami ne vėliau, kaip po dviejų kadencijų pabaigos. Tą sakiau jau daug kartų viešai ir privačiai visiems įtakingiausiems.
Deja, šio sprendimo Seimas, atakuojamas įtakingų medikų lobistų, taip ir nepajėgė priimti. Vilniaus universitete rektoriumi ar bet kurio fakulteto dekanu negali užsibūti ilgiau kaip dvi kadencijas, ir visokiam persekiojimui pastarieji ryžtasi retai. Pokyčiai prasidės tada, kai įstatymais bus įtvirtintos medikų savivaldos teisės bent jau viešajame sektoriuje, o ligoninių Tarybos taps ne direktoriaus ar jo pavaduotojų priedėliu, o tikra medikų bendruomenės interesų atstovavimo vieta.
Pokyčiai prasidės tada, kai medikų bendruomenė ne žvakutes degins, o susidūrę su kolegos persekiojimu visas skyrius parašys prašymus išeiti iš darbo. Pokyčiai prasidės tada, kai gydymo įstaigų profesinių sąjungų vadovai po ligoninės ar poliklinikos direktoriaus daužymo kumščiu į stalą ne bėgios šlapintis, o trenks ant stalo darbuotojų sprendimą streikui. O SAM bent jau pasvarstys sau pavaldžiose įstaigose įsteigti už darbuotojų ir pacientų teises atsakingo savo atstovo pareigybę. Va tada bus pokyčiai.“
SAM skelbs viešąją konsultaciją
Užklausus SAM, kokių veiksmų ketinama imtis, kad ministerijos pavaldžioje įstaigoje galimai vyko/vyksta mobingas, sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigė, kad signalai, kurių sulaukiama iš medikų bendruomenės dėl darbo santykių, darbo organizavimo, galimo psichologinio smurto gydymo įstaigose, egzistuoja ne tik medikų bendruomenėje.
„Pastarieji įvykiai medikų bendruomenėje, ypač prasidėję vieši medikų liudijimai apie anksčiau patirtus nemalonius įvykius ir išgyvenimus, apie kuriuos daug metų tylėta, kelia susirūpinimą. Tylėti nereikia, reikia kalbėti ir tartis, kaip gerinti situaciją.
Tad Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu metu skelbs viešąją konsultaciją, kurios metu kvies visuomenę ir medikų bendruomenę išsakyti, kaip jie įsivaizduotų problemų sprendimą, su kuriomis susiduria darbo santykių ir veiklos organizavimo srityse, kurios turi neigiamos įtakos jų psichologinei savijautai“, – sakė ministro patarėja.
Pasak jos, planuojama, kad šios viešos konsultacijos metu bus siūlomos ir priemonės, kaip būtų galima padėti medikams darbe, ir sužinoti, kaip tokias iniciatyvas vertintų pati bendruomenė. Po šios viešosios konsultacijos planuojama parengti konkrečias rekomendacijas gydymo įstaigoms ir teisės aktų projektus, jei jų reikės.
Taip pat svarstomos ir įvairios kitos priemonės, apie jas galėsime plačiau papasakoti, kai bus priimti sprendimai, pavyzdžiui, mobilios ekspertų komandos vizitai į gydymo įstaigas, anoniminė pagalbos linija medikams, kur jie galėtų pranešti apie mobingą, psichologinį smurtą darbe, ir tai padaryti nebijodami.
„Akivaizdu, kad tos priemonės, kurias iki šiol taikė gydymo įstaigos, siekdamos gerinti mikroklimatą darbe, ne visur duoda rezultatų tokių, kokie turėtų būti, arba išvis nebuvo nieko taikoma. Būtent todėl po viešosios konsultacijos bus teikiami konkretūs siūlymai gydymo įstaigoms, kaip jos galėtų gerinti darbuotojų, dirbančių su pacientais, atmosferą darbe ir bendrą mikroklimatą.
Artimiausiu metu planuojama sudaryti ir darbo grupę, kuri turėtų parengti konkrečius siūlymus ir projektus, kaip būtų galima spręsti minėtas problemas. Į ją bus kviečiami įvairių sričių profesionalai“, – teigė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
15min GYVENIMAS primena, kad po jauno gydytojo savižudybės kolegos prabilo apie tai, kad vyras darbe patyrė didelį vieno iš savo vadovų spaudimą, netgi, kaip įvardinama, buvo jo „terorizuojamas“, jam nebuvo leidžiama pereiti į kitą skyrių, grasinama sankcijomis. Pasak medikų ir psichologų, neretai įstaigose vyrauja atmosfera, kurioje svaidomi „nekalti juokeliai“ labiau panašūs į tarpusavio patyčias nei švelnius pajuokavimus.
Po šios nelaimės socialiniuose tinkluose viena po kito pasipylė įvairaus amžiaus, daugiausiai jaunų medikų išpažintys apie situacijas, kuriose jie patyrė tą patį, ką ir nusižudęs vyras. Gydytojai atvirai pasakojo, kaip jie jautėsi ir kiek pastangų jiems kainavo atgauti psichologinę pusiausvyrą.
