Kai kurių ekspertų manymu, šie tyrimų rezultatai visoje medicinoje yra pergalingas lūžis. Jungtinės Karalystės (JK) Alzheimerio tyrimų centras pripažino, jos šios išvados buvo „labai svarbios“.
Prof. Johnas Hardy, vienas iš pirmaujančių pasaulyje tyrėjų, kuris prieš 30 metų iškėlė idėją sukurti medikamentą, atakuojantį amiloidą, teigė, kad tai „istorinis lūžis“, ir buvo nusiteikęs optimistiškai: „Pagaliau matome Alzheimerio terapijos pradžią“. Profesorė Tara Spires-Jones iš Edinburgo universiteto teigė, kad šie tyrimų rezultatai – itin svarbūs, nes daugelį metų įvairūs tyrimai nebuvo sėkmingi.
Šiuo metu Alzheimerio liga sergantiems žmonėms skiriami kiti vaistai, padedantys valdyti ligos simptomus, tačiau nė vienas nepakeičia ligos eigos.
Tai nėra „stebuklingo vaisto“ išradimas
Lekanemabas yra antikūnas, panašus į tuos, kuriuos organizmas gamina atakuodamas virusus ar bakterijas. Jis buvo sukurtas taip, kad „lieptų“ imuninei sistemai išvalyti amiloidą iš smegenų. Amiloidas yra baltymas, kuris susikaupia smegenų tarpuose tarp neuronų ir sudaro tam tikras apnašas, kurios yra vienas iš Alzheimerio ligos požymių.
Didelio masto tyrime dalyvavo 1795 savanoriai, sergantys ankstyvąja Alzheimerio ligos stadija. Lekanemabo infuzijos jiems buvo atliekamos kas dvi savaites.
Šie tyrimo rezultatai, pristatyti konferencijoje „Clinical Trials on Alzheimer's Disease“ San Fransiske ir paskelbti „New England Journal of Medicine“, nėra „stebuklingo vaisto“ išradimas. Liga ir toliau ardo žmonių smegenis, tačiau, kaip teigiama, per 18 gydymo mėnesių šis procesas sulėtėjo maždaug ketvirtadaliu.
Šiuos duomenis jau vertina JAV reguliavimo institucijos, kurios netrukus nuspręs, ar lekanemabas gali būti patvirtintas platesniam naudojimui. Kūrėjai – farmacijos bendrovės „Eisai“ ir „Biogen“ – kitąmet planuoja pradėti patvirtinimo procesą kitose šalyse.
Alzheimerio liga pasaulyje serga daugiau nei 55 mln.
Susirgęs Alzheimerio liga 78 metų Davidas Essamas iš Kento (JK) turėjo mesti staliaus darbą – mat nebeprisiminė, kaip įrengti objektą ar kaip naudotis savo įrankiais. Dabar vyras naudoja skaitmeninį laikrodį, kad žinotų, koks yra laikas.
„Jis nebėra toks, koks buvo, jam reikia padėti daugumoje dalykų, jo atminties apskritai beveik nėra“, – teigė jo žmona Cheryl. Davido teigimu, „būtų nuostabu, jei kas nors sulėtintų [Alzheimerio] ligos eigą, nes tai labai baisus dalykas.“
Tokių kaip Davidas pasaulyje yra daugiau nei 55 mln., ir prognozuojama, kad iki 2050 m. Alzheimerio liga sergančių žmonių skaičius viršys 139 mln.
Ar naujas vaistas pakeis situaciją?
Mokslininkai ir gydytojai diskutuoja apie „realų“ lekanemabo poveikį. Remiantis asmens simptomų įvertinimu (18 balų skalėje, kuri svyruoja nuo normalios iki sunkios demencijos), tie, kurie vartojo šį vaistą, pripažino 0,45 balo pagerėjimą.
Pasak prof. T.Spires-Jones, nors tai ir „mažas poveikis“ ligai, visgi tai yra teigiamas poveikis. Gydytoja Susan Kohlhaas iš JK Alzheimerio tyrimų centro teigė, kad tai „kuklus efektas, bet suteikia atspirties tašką“, kad naujos kartos vaistai būtų dar geresni.
Taip pat yra tam tikra rizika. Sergančiųjų smegenų skenavimas parodė smegenų kraujavimo (17 proc. dalyvių) ir smegenų patinimo (13 proc.) riziką. 7 proc. žmonių, vartojusių lekanemabą, turėjo nutraukti gydymą dėl šalutinio poveikio.
Gydytoja Elizabeth Coulthard teigia, kad žmonės, sergantys Alzheimerio liga, apie šešerius metus gyvena savarankiškai, kol prasideda lengvas pažinimo sutrikimas: „Sulėtinkite šį ligos progresavimą ketvirtadaliu ir tai prilygs papildomiems 19 savarankiško gyvenimo mėnesių, bet mes to dar nežinome.“
Prognozuojama, kad iki 2050 m. Alzheimerio liga sergančių žmonių skaičius viršys 139 mln.
Moksliškai tikėtina, kad šio vaisto veiksmingumas gali būti didesnis tęsiant tolimesnius tyrimus. Visgi naujas vaistas, kuris keičia Alzheimerio ligos eigą, kelia nemažai klausimų, ar sveikatos sistema yra pasirengusi jį priimti.
Į gydytojus kreipiamasi per vėlai
Šis vaistas turi būti skiriamas tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose, kol dar smegenys nėra per daug pažeistos, deja, kaip pastebėta, dauguma žmonių kreipiasi į specialistus vėlesnėse ligos stadijose.
Todėl patariama visiems, pastebėjus net menkiausius atminties sutrikimo požymius, kreiptis į gydytojus, kad šie savo ruožtu galėtų siųsti pacientus amiloido tyrimams – smegenų skenavimui arba stuburo skysčių analizei – nustatyti, ar jie neserga Alzheimerio liga ar kita demencijos forma. Šiuo metu tokie tyrimai atliekami tik 1–2 proc. demencija sergančių žmonių.
Mokslininkai taip pat pabrėžė, kad amiloidas buvo tik viena sudėtingo Alzheimerio ligos paveikslo dalis ir neturėtų tapti vieninteliu gydymo akcentu. Be to, prie smegenų ląstelių irimo prisideda dar vienas toksiškas baltymas.
Kate Lee, JK Alzheimerio draugijos labdaros organizacijos vadovė, paragino parengti 10 metų vyriausybės strategiją dėl demencijos, kad būtų išspręsta „didžiausia sveikatos krizė“, su kuria kada nors buvo susidurta Jungtinėje Kalalystėje.
