Sutrikęs kraujo tekėjimas ilgai sėdintiems
Giliųjų venų trombozės rizikos veiksniai susiję su vadinama Virchovo triada: kai yra tam tikras tekėjimo sutrikimas, venos sienelės pažeidimas ar tiesiog paties kraujo savybės, kai jis linkęs labiau krešėti. Kaip pasakoja medikė, būtent ilgai sėdintys žmonės yra padidintoje rizikoje susidurti su giliųjų venų tromboze.
„Sutrikęs kraujo tekėjimas yra didelė problema tiems, kurie dirba sėdimą darbą ir nededa papildomų pastangų bent šiek tiek daryti pertraukas. Kai sėdime – mūsų blauzdos raumenys nedirba, o jie labai svarbūs veniniam nutekėjimui.
Šie raumenys tam tikra prasme susitraukdami masažuoja venas ir išstumia kraują iš žemiausių kūno dalių širdies link. Kai sėdime, toks procesas nevyksta“, – pasakoja Urtė Builytė, klinikos kraujagyslių chirurgė.
Anot medikės, sėdimas darbas ir ilgos kelionės yra labai pavojingi. Taip pat be šių rizikos veiksnių, yra svarbūs dar du: jei kraujas yra linkęs labiau krešėti arba žmogus susiduria su venų sienelių pažeidimu, kaip kad patiriamos traumos, svarbūs ir hormonų pokyčiai nėštumo metu.
Rimtos pasekmės laiku nepradėjus gydymo
Kaip pasakoja kraujagyslių chirurgė, giliųjų venų trombozė yra viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai patys kreipiasi arba dėl ko kiti gydytojai nukreipia žmones būtent pas kraujagyslių chirurgus.
„Klasikiniai požymiai yra vienos blauzdos tinimas, skausmas ir jautrumas aplink venų eigą. Atkreipti dėmesį vertėtų ypač tada, jei turėjote ilgų skrydžių, traumų ar sunkesnių ligų, kai žmogus netenka skysčių.
Žinoma, yra daug kojų tinimo priežasčių, tačiau viena grėsmingiausių būklių yra giliųjų venų trombozė, kurią būtina gydyti nedelsiant. Todėl pajutus simptomus būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako specialistė U.Builytė.
Anot gydytojos, jei dalis krešulio, susidariusio giliojoje venoje, atitrūksta ir nukeliauja į plaučių arterijas, ir taip yra sutrikdoma kraujotaka stambiose plaučių arterijose – gali įvykti ūmus kvėpavimo nepakankamumas bei sustoti širdis.
„Būtent todėl gydymas, jei tokia liga yra įtariama, ypač turint tam tikrų rizikos faktorių, turėtų būti pradėtas nedelsiant. Pati giliųjų venų trombozė, jei lokalizuota tik kojoje, yra gydoma kraują skystinančiais vaistais, kompresine terapija, taip pat žmogus yra aktyvinamas, naudojami ir kiti simptomus palengvinantys vaistai.
Visgi labai svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau tikimybės, kad trombas bus ištirpdytas sėkmingai bei dar nebus spėjęs pažeisti venos sienelės. Tai labai svarbu, nes jei visgi sienelė yra pažeidžiama, turi įtakos prastesnei tolimesnei gyvenimo kokybei: išsivysto ilgalaikis kojos tinimas, skausmas, pigmentacija blauzdoje, susidaro žaizdos“, – pažymi gydytoja.
Padidėjusi rizika
Medicinos specialistė teigia, kad yra įprasta manyti, jog giliųjų venų trombozė dažniau pasitaiko moterims. Visgi tai nėra visiška tiesa.
„Svarbu paminėti, kad šiai ligai didelės neigiamos įtakos turi moterų vartojami hormoniniai kontraceptikai. Jei statistiškai atmestume tas moteris, kurios vartoja kontraceptikus – vyrų, sergančių šia liga, skaičius būtų didesnis nei moterų.
Taigi, norisi atkreipti dėmesį, kad moterys, pradėdamos naudoti hormoninius kontraceptikus, turėtų žinoti apie padidėjusią giliųjų venų trombozės riziką“, – sako gydytoja.
Taip pat ji atkreipia dėmesį į sezoniškumą. Su šia liga žmonės dažniau susiduria žiemą – galbūt tam įtakos turi tai, kad mažiau judama, prisideda įvairios virusinės ligos, gripas. Dar vienas faktorius – nutukimas.
Esminiai patarimai ligos prevencijai
„Dar II Pasaulinio karo metais buvo iškelta idėja apie ilgo sėdėjimo neigiamas pasekmes. Tuomet vienas gydytojas pastebėjo, kad per oro reidus, kai žmonėms reikėjo slėptis ir sėdėti ant paprastų kėdžių, įvykdavo daugiau giliųjų venų trombozių. Perkėlus žmones ant lovų – šios ligos skaičiai sumažėjo.
Būtent per COVID-19 pandemiją mokslininkai prisiminė šią idėją ir vėl pradėjo išskirti atskirą rizikos grupę – tuos, kurie ilgai sėdi. Jei sėdima daugiau nei aštuonias valandas per parą ir nėra daromos pertraukos arba jos daromos rečiau nei kas tris valandas – giliųjų venų trombozės rizika, net nesant kitoms rizikoms, ženkliai padidėja“, – sako gydytoja.
Rekomenduočiau tiems, kurie skrenda ilgiau nei aštuonias valandas, dėvėti kompresines kojines.
Anot jos, jei žmogus dirba sėdimą darbą – pagrindinis patarimas būtų stengtis bent kas pusvalandį ar valandą atsistoti, pasivaikščioti, nueiti iki vandens aparato ar tualeto. Galima net panaudoti mažą kamuoliuką, jį pasidėti po koja ir žaisti, kad būtų bent šiek tiek įdarbinti blauzdos raumenys.
„Pasivaikščiojimas kas pusvalandį taip pat galioja ir žmonėms, skrendantiems ilgus skrydžius. Be to, rekomenduočiau tiems, kurie skrenda ilgiau nei aštuonias valandas, dėvėti kompresines kojines. Žinoma, gerti daug skysčių taip pat itin svarbu kiekvienam žmogui – kalbant apie šią ligą toks patarimas irgi vertas dėmesio.
Galiausiai – fizinis aktyvumas svarbus antsvorio prevencijai, mūsų imuniteto palaikymui. Daug sergant taip pat padidėja rizika susirgti giliųjų venų tromboze“, – patarimais dalinasi kraujagyslių chirurgė U.Builytė.
