Kaip teigia psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Jurgita Stasiukynienė, pogimdyvinė depresija yra liga, o susirgti gali bet kuri moteris, nepriklausomai nuo to, kaip atsakingai ji ruošėsi gimdymui, pirmas ar antras, o gal trečias tai vaikas ir ar jis buvo laukiamas, planuotas, išsvajotas ar, priešingai, netikėtas, nelauktas.
„Neįmanoma išskirti konkrečios priežasties, kuri sukelia depresiją po gimdymo – šią ligą sąlygoja labai įvairūs, tarpusavyje sudėtingais ryšiais persipynę biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Net jei galvotume apie konkrečią, nuo depresijos po gimdymo kenčiančią moterį, vargu ar galėtume tiksliai įvardinti vienintelę jos ligos priežastį“, – tvirtina kalbinta psichologė.
Pogimdyvinė depresija nėra valios „stiprumo“ klausimas
J. Stasiukynienė atkreipia dėmesį į tai, kad kasdieninėje kalboje depresijos sąvoka yra vartojama pernelyg plačiai ir ja dažnai apibūdinamos emocijos ar nuotaikos, kylančios iš daugiau ar mažiau momentinės asmens reakcijos. Pavyzdžiui, moteris yra verksminga, liūdna ir tokia jos nuotaika aplinkinių yra įvardijama kaip depresija.
Sukuriamas lūkestis, kad depresija yra kažkas, ką galima visai nesunkiai įveikti pačiam.
Sukuriamas lūkestis, kad depresija yra kažkas, ką galima visai nesunkiai įveikti pačiam, į ką galima nekreipti dėmesio, kad pakanka tiesiog susiimti, pasistengti nusišypsoti ir viskas bus gerai. Tarsi viskas priklausytų vien nuo paties žmogaus valios pastangų.
„Kalbant apie pogimdyvinę depresiją, privalu atminti, jog visi šios ligos simptomai tęsiasi 2 savaites ir ilgiau ir jie nėra valios „stiprumo“ klausimas. Jie nėra moters reakcija į pavienę situaciją ar įvykį, kai pasidaro apmaudu, liūdna ar pikta, kai ši pasijunta beviltiškai, bet vėliau ta būsena nejučiomis išsisklaido, pavyzdžiui, išsimiegojus ar smagiai praleidus laiką su draugais.
Depresijos simptomai – tai besitęsianti, mažiausiai 2 savaites nesibaigianti būsena, kuri labai stipriai paveikia šiuo atveju tiek pačią sergančiąją, tiek jos aplinką“, – pabrėžia pašnekovė.
Anot psichologės, pagrindiniais depresijos po gimdymo simptomais reikėtų įvardinti pernelyg didelį nuovargį, miego sutrikimus, kai moteris nebegali užmigti, pastebimus apetito ir svorio pokyčius, verksmingumą arba padidintą dirglumą, lengvai provokuojamą pyktį, mintis apie pakenkimą kūdikiui bei priešiškus jausmus jam.
Taip pat gali pasireikšti ir kiti depresijai būdingi simptomai – pesimistinės mintys apie ateitį, stiprūs bejėgiškumo, beviltiškumo, kaltės jausmai, susilpnėti dėmesio koncentracija, kamuoti mintys apie savižudybę.
Pogimdyvinė depresija ar melancholija?
Kalbinta psichologė pažymi, kad kartais pogimdyvinė depresija gali būti nesunkiai supainiojama su švelnesne moters būsena po gimdymo – pogimdyvine melancholija. Pastaroji nėra liga, ji gali prasidėti vos kelios dienos po gimdymo ir tęstis apie dvi savaites, bet įprastai praeina savaime.
„Pogimdyvinei melancholijai taip pat būdingas padidėjęs jautrumas, verksmingumas, liūdesys ir pasimetimo jausmas, tačiau šie jausmai nėra tokie pastovūs ir intensyvūs kaip depresijos po gimdymo atveju ir gali būti dienos eigoje nesunkiai išblaškomi sulaukus palaikymo iš artimųjų, atsitraukus nuo kūdikio ar, pailsėjus“, – pasakoja J. Stasiukynienė.
Į klausimą, kaip atskirti šias dvi būkles, psichologė atsako labai paprastai – pogimdyvinė depresija nesibaigia savaime, tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, simptomai ilgainiui gali sunkėti, savijauta prastėti, nuovargis nepraeiti net gerai išsimiegojus.
Pačiai moteriai pastebėti pogimdyvinės depresijos simptomus nėra paprasta.
Kaip tvirtina J. Stasiukynienė, pačiai moteriai pastebėti pogimdyvinės depresijos simptomus nėra paprasta, mat jie labai tampriai persipina su pasikeitusiu gyvenimo būdu bei kitokiu dienos ir miego ritmu, kai dėl dažno kėlimosi prie kūdikio moteris natūraliai pavargsta tiek fiziškai, tiek emociškai.
„Dažnai pasitaiko atvejų, kad moterys pakankamai ilgai ignoruoja savo sunkumus, kantriai laukia palengvėjimo, guosdamosi tuo, kad, ko gero, didelė dalis moterų motinystę patiria panašiai, tik priešingai nei jos „sugeba susitvarkyti“, – teigia psichologė.
Dalis moterų gali net nesuprasti, kad tai, ką jos išgyvena, yra depresija. Jos gali jausti gėdą, kaltę, baimę, manyti, kad jei pasidalins savo mintimis ir jausmais (tuo, kad pavyzdžiui, pyksta ant kūdikio, galvoja apie pakenkimą jam) liks nesuprastos ar net susilauks pasekmių.
Suprasti akimirksniu
- pogimdyvinė depresija nesibaigia savaime, tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, simptomai ilgainiui gali sunkėti, savijauta prastėti, nuovargis nepraeiti net gerai išsimiegojus.
- pogimdyvine melancholija nėra liga, ji gali prasidėti vos kelios dienos po gimdymo ir tęstis apie dvi savaites, bet įprastai praeina savaime.
- pagrindiniais depresijos po gimdymo simptomais reikėtų įvardinti pernelyg didelį nuovargį, miego sutrikimus, kai moteris nebegali užmigti, pastebimus apetito ir svorio pokyčius, verksmingumą arba padidintą dirglumą, lengvai provokuojamą pyktį, mintis apie pakenkimą kūdikiui bei priešiškus jausmus jam.
Kaip bendrauti su pogimdyvine depresija sergančia moterimi?
Negydomi pogimdyvinės depresijos simptomai, anot J. Stasiukynienės, gali intensyvėti, užsitęsti, pereiti į sunkesnes depresijos formas ar ilgalaikes būsenas. Visa tai gali paveikti poros santykius, turėti neigiamų pasekmių kūdikio emocinei bei pažintinei raidai, prieraišumo formavimuisi.
Reikia nepamiršti, kad depresija yra pagydoma
„Nors ydingas ratas susiformuoja labai greitai, reikia nepamiršti, kad depresija yra pagydoma. Be to, moteris paprastai yra ne viena, ją supa artimieji – vaiko tėtis, draugės, mama, sesuo ar brolis, rūpestinga kaimynė. Visi šie žmonės kūdikiui gali puikiai kompensuoti tai, ko konkrečiu momentu negali atliepti ar suteikti jo mama“, – pastebi psichologė.
Anot pašnekovės, depresiją po gimdymo moteriai lengviau išgyventi gali padėti ir jos artimieji. Tereikia nuolat būti šalia, nestokoti empatijos ir rūpesčio, nuoširdžiai moterį palaikyti ir, svarbiausia, savo viduje išlikti nors šiek tiek ramesniais už kenčiančią mamą bei ja tikėti.
Kaip bendrauti su pogimdyvine depresija sergančia moterimi?
- Suteikite jai galimybę kalbėtis. Klausykitės ir įsiklausykite. Domėkitės, kaip ji jaučiasi, net jei ir atrodo, kad niekas nepasikeitė. Jei nežinote nuo ko pradėti pokalbį, bijote ne taip paklausti, būkite nuoširdūs, taip ir pasakykite: „Tu man labai rūpi, matau, kaip tau sunku, norėčiau tau padėti, tačiau nežinau, kaip“.
- Pasiūlykite konkrečią pagalbą – prižiūrėti kūdikį ar pasirūpinti buitimi, pagaminti maisto. Tai labai paprasti ir kasdieniški dalykai, tačiau jie be galo veiksmingi ir svarbūs.
- Jei pastebėjote pirmuosius depresijos po gimdymo ženklus, pasistenkite švelniai atkreipti pačios moters dėmesį į juos, padrąsinkite, pasiūlykite padėti susirasti profesionalią pagalbą.
Susidūrus su pogimdymine depresiją pagalbos galima kreiptis Krizinio nėštumo centrą.
Centras teikia pagalbą patiriančioms: krizinį nėštumą, pogimdyminę melancholiją / depresiją, persileidimą / naujagimio netektį, sunkias emocijas po nėštumo nutraukimo; www.krizinionestumocentras.lt, tel. +370 603 57912, pagalba@krizinionestumocentras.lt.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau - ČIA .
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
