Paleomityba. Urvinių žmonių pėdsakais
Paleodieta pernai buvo tituluota pačia ieškomiausia mitybos teorija „Google“ paieškos sistemoje. Visgi ne veltui sakoma, kad visa, kas nauja, tėra pamiršta sena. Paleomitybos principai būtent ir sudaryti remiantis tais laikais, kai pasaulyje gyveno urviniai žmonės.
Tiesa, kuo maitinosi paleolito arba senojo akmens amžiaus (būtent su juo siejama ši mitybos teorija) žmonės, išsamių valgiaraščio išklotinių nėra. Tačiau mokslininkai, vertindami to laikotarpio sąlygas, padarė tam tikras prielaidas. Pasak jų, tada gyventa medžiotojų ir rinkėjų. Kitaip tariant, žmonės misdavo sumedžiotų gyvūnų mėsa ir surinktais įvairiausiais augalais: uogomis, vaisiais, sėklomis, šaknimis ir pan.
Kad parūpintų sau maisto, jie turėjo daug judėti, taigi, kaip manoma, buvo tvirti fiziškai ir gana sveiki. Jei tikėsime antropologais, urviniai žmonės nemirdavo iš bado, bet ir neturėjo problemų dėl nutukimo. Taip pat manoma, kad jų nekamavo daugelis mūsų laikams būdingų ligų, kaip antai, diabetas, osteoporozė, vėžys ir pan.
Taip pat skaitykite: Gerai savijautai – akmens amžiaus žmonių dieta
Mūsų dienų versija
Kada nuspręsta akmens amžiaus žmonių mitybos principus prikelti antram gyvenimui ir adaptuoti mūsų laikams, tiksliai nežinoma. Remiantis en.wikipedia.org, šią idėją aštuntajame dešimtmetyje pirmąkart plačiosioms masėms pateikė ir išpopuliarino gastroenterologas Walteris L. Voegtlinas. Paskui paleodieta keliavo per pasaulį ir buvo nuolat tobulinama, pildoma.
Taip pat skaitykite: Išbandykite mitybos programą „Clean“ – energijos ir puikios savijautos užtaisą
Pavyzdžiui, 1989 metais švedų mokslininkas Staffanas Lindebergas su kolegomis – medikais, antropologais bei etnologais – tyrinėjo vienoje Papua Naujosios Gvinėjos salų gyvenančią gentį, nepalytėtą civilizacijos. Šios genties žmonės, kaip manoma, yra paskutiniai planetos gyventojai, kuriems pavyko išsaugoti senovines, priešistorines mitybos tradicijas. Iki šių dienų jie, kaip ir akmens amžiaus žmonės, išliko medžiotojai bei rinkėjai.
Atlikę šios genties žmonėms tyrimus, mokslininkai pastebėjo, kad jie neserga Vakarų civilizaciją vis labiau kamuojančiu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, jų nepuola vėžiniai susirgimai. Mokslininkai iškėlė mintį, jog tai susiję su jų mityba ir judriu gyvenimo būdu. Šie du dalykai – paleodietos pagrindas.
Paleomitybos principai
Yra įvairių paleodietos variacijų. Vieni propaguoja gana griežtus principus ir valgo tik tai, ką, jų nuomone, galėjo valgyti akmens amžiaus žmonės, kiti žiūri kiek laisviau ir įtraukia šių dienų produktų.
Patys didžiausi paleodietos tabu – pienas bei jo produktai, grūdinės kultūros ir cukrus. Ir ne tik dėl to, kad akmens amžiaus žmonės tokio maisto neturėjo ir nevalgė. Šios teorijos šalininkų nuomone, išvardyti produktai yra patys didžiausi visų mūsų ligų „kaltininkai“.
Valgiaraštyje taip pat nepageidautinos ankštinės kultūros, bulvės, kukurūzai, įvairiausi pusgaminiai, saldinti gėrimai. Geriausias gėrimas, anot šios mitybos šalininkų, yra vanduo. Retkarčiais leidžiama pasimėgauti nebent arbata.
Pagrindinis paleodietos propaguotojų maistas yra mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, uogos, sėklos, riešutai, kiaušiniai. Idealu, kad visi produktai būtų švieži, ekologiški. Mėsa turėtų būti tik žole šertų gyvulių, kiaušiniai – laisvai vaikštančių vištų, žuvis – pagauta laisvėje.
Maistas turi būti ne tik natūralus, bet ir kuo mažiau apdorotas. Jokių marinatų ir padažų, kuo mažiau druskos. Mėsą bei žuvį galima virti arba kepti, bet natūralią, be jokių pagardų.
Labai saikingai leidžiama naudoti kakavą, džiovintus vaisius, medų arba klevų sirupą, tam tikrų rūšių aliejų.
Taip pat skaitykite: Prof. Liudvikos Laimos Griciūtės priešvėžinė mityba: ką valgyti ir ko vengti
Kiek ir kaip dažnai valgyti, griežtų apribojimų nėra. Svarbiausia – stengtis valgyti tik tada, kai iš tiesų juntamas alkis, vengti užkandžiavimų.
Taip pat paleodietos žinovai skatina žmones kuo daugiau judėti.
Ko verta ši dieta?
Kaip ir daugeliu atvejų, mokslininkai bei mitybos specialistai pasiskirstė į dvi stovyklas. Vieni susižavėję giria paleomitybą ir vieną po kitos leidžia apie ją knygas, kiti tikina, kad ilgai propaguojamas toks mitybos būdas gali pakenkti sveikatai. Pateikiame dažniausius priešininkų argumentus.
- Niekas tiksliai nežino, kaip iš tiesų gyveno ir mito akmens amžiaus žmonės. Esą trūksta pagrįstumo ir įrodymų teiginiams, kodėl jie nesirgo mūsų civilizacijai būdingomis ligomis, nes tų laikų žmonių gyvenimo trukmė, kaip manoma, buvo gana trumpa. O tokie negalavimai kaip širdies ir kraujagyslių ligos, osteoporozė ir kt. paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje.
- Kai kurie mokslininkai yra įsitikinę, kad išbraukti iš valgiaraščio pieno produktus, grūdines bei ankštines kultūras, kaip siūloma paleodietoje, yra pavojinga. Ilgainiui žmogaus organizmui gali pradėti stigti tam tikrų naudingųjų medžiagų.
Taigi, ar paleodieta yra sveika ar ne, mitybos specialistai aiškaus ir vienareikšmio atsakymo neturi. Be jokios abejonės, ji, kaip ir bet kuris kitas mitybos būdas, turi savų pliusų bei minusų ir tinka ne visiems. Užtat daugelis pažangiai mąstančių dietologų tiesiog pataria būti lankstiems ir vengti aklo fanatizmo, labiau įsiklausyti į organizmą.
Dar kelios ieškomiausios dietos
- Kelerius pastaruosius metus ypač populiari buvo valomoji sulčių dieta „Juice cleanse“. Šią dietą išpopuliarino Holivudo žvaigždynas. Jos esmė – tam tikrą laiką (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) pagal specialias rekomendacijas gerti vien tik šviežiai spaustas įvairių vaisių bei daržovių sultis. Ir jokio kieto maisto. Pagal šią teoriją, taip maitinantis (primename, sultys yra maistas, o ne gėrimas) virškinimo sistema neapkraunama ir gali veiksmingai šalinti iš organizmo toksinus bei kitokius teršalus. Nors tarp mitybos specialistų ši dieta sulaukė nemažai kritikos, jos gerbėjų nestinga visame pasaulyje.
- Viduržemio jūros dieta visame pasaulyje populiari jau ne vienerius metus. Šios dietos principas: valgyti daug daržovių (ypač ankštinių) ir vaisių, riešutų, prieskoninių žolelių, jūrų gėrybių, žuvies, ankštinių kultūrų, įvairių kruopų, makaronų, sūrio. Nedraudžiama saikingai gerti vyno. Rekomenduojama riboti saldumynus ir raudoną mėsą. Valgoma penkis kartus per dieną. Šios dietos šalininkai teigia, kad, laikantis tokio valgymo režimo, įmanoma maitintis visavertiškai, nekamuoja alkis, pagerėja medžiagų apykaita.
Taip pat skaitykite: Viduržemio jūros dieta
- Ketogeninė dieta, kaip teigia istorija, iš pradžių buvo sudaryta epilepsija sergantiems vaikams gydyti. Tačiau ilgainiui sulaukė ir plataus visuomenės susidomėjimo. Pastaraisiais metais jos populiarumas augo it ant mielių. Ką siūlo ši mitybos sistema? Visų pirma iki minimumo sumažinti angliavandenių kiekį ir juos pakeisti riebalais. Pagal šią sistemą, riebalų ir angliavandenių santykis maiste turėtų būti 4 su 1. Visiškai atsisakyti angliavandenių nebūtina, tačiau patariama vengti duonos, makaronų ir kitokių miltų gaminių, cukraus, bulvių, bananų ir kitų saldžių, krakmolingų vaisių bei daržovių, saldumynų. Galima valgyti mėsą, žuvį, jūrų gėrybes, pieno produktus, riešutus, žalumynus, kiaušinius, nesaldžias uogas, vaisius, daržoves. Ketogeninės dietos šalininkai ypač vertina kokosų aliejų ir avokadus. Ši dieta mitybos žinovų taip pat vertinama prieštaringai.
- Okinavos dieta yra sudaryta pagal Japonijos Okinavos salos gyventojų, kurie yra vieni ilgiausiai gyvenančių žmonių pasaulyje, valgiaraštį. Kaip mano nemažai specialistų, viena jų liekno kūno ir ilgo bei sveiko gyvenimo paslapčių yra būtent mityba. Ir, be abejo, saikingas valgymas. Tad, pagal šią dietą, dienos kalorijų normą reikėtų sumažinti 10–50 proc. Patariama reguliariai valgyti įvairių jūrų produktų (pvz., dumblių) ir kuo daugiau šviežių daržovių, gerti daug žaliosios arbatos.
