Be to, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos teigimu, šiems grybams būdingas išskirtinis skonis.
Būtina derinti su kitais maisto produktais
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, pasakodama apie šiuos grybus, pažymi jų ypatingas maistines ypatybes: „Tai produktas, kuriame yra labai nedaug angliavandenių, visai nėra riebalų, bet gausu baltymų ir skaidulų. Taigi, šie grybai galėtų būti puikus baltymų šaltinis, ypač tiems asmenims, kurie mažiau valgo arba nevalgo gyvūninės kilmės maisto.“
Vis dėlto, specialistė atkreipia dėmesį, kad šių grybų baltymai nėra visaverčiai, todėl juos reikėtų derinti su kitais maisto produktais, turinčiais papildomų aminorūgščių, kurių trūksta minėtų grybų baltymuose.
„Portobello“ grybuose, kaip ir kituose, yra B grupės vitaminų, šiek tiek fosforo, kalio, seleno ir vario. Tai būtinosios žmogui maisto medžiagos. Jei lygintume lauko grybus su dvisporiais pievagrybiais, kurie auginami dirbtinai, tai lauko grybai, augantys saulės šviesoje, laikomi vitamino D šaltiniu, o tie grybai, kurie auginami dirbtiniu būdu, vitamino D nesukaupia. Tiesa, kai kurių jų auginimui yra naudojama ultravioletinė šviesa, o „Portobello“ grybai taip pat tokiai grupei priklauso, dėl to gali turėti dalį šio vitamino“, – maistines savybes vardija gydytoja dietologė.
Anot dr. E.Gavelienės, šį grybą verta įtraukti į savo kasdienį mitybos racioną, nes 100 g jų turi tik apie 20 kcal ir gausią įvairovę mikronutrientų (vitaminų, mineralinių medžiagų, fitonutrientų). Todėl jie priskirtini maistingiems produktams: „Valgant patiekalus su šiais grybais, maistas pasižymės antiuždegimine nauda ir veiks kaip antioksidantas. Taip pat tai skonį lavinantis, praturtinantis produktas. Šiuose grybuose tyrėjai randa iki 20 įvairių skoniui įtaką darančių medžiagų (aminorūgščių ir nukleotidų).“
Be to, specialistė pasakoja apie studiją, tyrusią ryšį tarp šių grybų vartojimo ir psichinės sveikatos: „Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės (vyresni nei 60 m.), kas savaitę valgydami šiuos grybus, pagerino savo kognityvines funkcijas net 50 proc. Taigi, galima įžvelgti naudą ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai.“
Termiškai apdorojant naudingosios savybės išlieka
Planuojantiems įtraukti į savo į mitybos racioną minėtus grybus, dietologė rekomenduoja atsižvelgti į individualias virškinimo galimybes: „Tam, kad žmogaus organizmas suvirškintų grybus, reikalingi tam tikri fermentai. Vienas iš jų – trehalazė. Jeigu žmogui šio fermento trūksta arba jo visai neturi, tokiu atveju pasireiškia grybų netoleravimas. Taip pat atsargiau tokius grybus turi vartoti inkstų ligomis ir podagra sergantys asmenys dėl didesnio purinų kiekio ir tie, kuriuos vargina alergijos grybams.“
Be to, specialistė priduria, kad sveikatai palankiausia šiuos grybus valgyti termiškai apdorotus. Minėtos mineralinės medžiagos, mikroelementai bei baltymai didžiąja dalimi išlieka: „Vis dėlto, sveikatai palankiausia grybus ruošti garinant arba grilinant. Jeigu grybai naudojami ruošiant padažą ar sriubą, tai tos maistinės medžiagos ir pereina į šiuos pagardus ar patiekalus. Iš esmės tam, kad nenukentėtų kito valgomo maisto įvairovė, pakaktų skanauti grybų 1–3 kartus per savaitę.“
Fermose auginamas grybas
Anot Olgos Suchočevos, parduotuvėse prekiaujama Lietuvos grybų fermose užaugintais grybais.
O.Suchočeva pabrėžia šių grybų išskirtinį skonį ir tekstūrą: „Dvisporiai pievagrybiai yra turtingo skonio, o jų tekstūra mėsingesnė ir ne tokia puri, kaip kitų grybų. Taigi, dėl didelio dydžio juos galima įdaryti ir kepti ant grotelių. Taip pat galima šio grybo kepurėles patiekti kaip alternatyvą mėsainiams be mėsos. Įdomiausia, kad tokio grybo tekstūra beveik prilygsta mėsos paplotėlio tekstūrai.“
