Taigi, nenustebkite, jei pažįstama jus pataisys, kai tik ištarsite: „Koks BAISUS šiandien oras!“ ar „Man NIEKAIP NEPAVYKSTA jam prisiskambinti“... Beje, patariama vengti ir visokių perkeltine reikšme sakomų: „Vos nenumiriau, sužinojusi...“ ar „Mane užmušė tas klausimas“, nes esą Visata žmogiškų metaforų ir humoro nesupranta – ką paminėsi, tą ir gausi. Na, gal tik šiek tiek švelnesne forma...
„Negerus“ žodžius galima suskirtsyti į keturias kategorijas:
Pirmoji kategorija: „Man nepavyks“
Tokia frazė visada reiškia nepasitikėjimą savimi, įsitikinimą, kad mūsų sugebėjimai riboti, kad esame „paprasti“, niekuo neišsiskiriantys iš aplinkos. Dažniausiai frazė įsikalama į galvą po kelių nesėkmių – vėliau jau bijoma bandyti, nors didžiųjų mokslininkų ar verslininkų patirtis rodo, kad sėkmė ateina tik gerokai apsibrozdinus kelius ir alkūnes... Po panašiais žodžiais su neiginiais gana saugu pasislėpti ir save pateisinti, kai nieko nedarai:
negaliu/nemoku/nesitikiu/nepasiseks/negaliu pažadėti/tai man virš jėgų/ne nuo manęs priklauso/negaliu prisiimti tokios atsakomybės.
Bet pati kenksmingiausia frazė: „Man nepavyks“. Žinote, kodėl nepavyks? Nes netikite, kad pavyks.
Antroji kategorija: „Aš nevertas“
Jei pirmojo bloko žodžių mėgėjai stengiasi nieko doro nedaryti, nes juk „nepasiseks“, tai šitie, apsimestinio kuklumo fanai, kaip tik stengiasi save realizuoti, nes būtent toks jų gyvenimo tikslas. Apie juos sklinda legendos, kaip tikrus savo amato meistrus, jie imasi atsakomybės už save ir savo artimuosius, gimines, kolegas ir draugus ir yra įsitikinę, kad tik kruvinu darbu galima pasiekti sėkmės. Jie nejaukiai jaučiasi giriami ar skatinami už pasiekimus, nes nesijaučia priartėję prie sau patiems išsikeltos kartelės (ji apskritai nepasiekiama mirtingiesiems...) Jų mėgstamos frazės:
dar ne laikas/norėčiau, bet negaliu/daug ko aš noriu, bet.../kas aš toks, kad galėčiau tikėtis...
O „pati pačiausia“ frazė, tai „Negaliu sau to leisti!“ – pradedant atostogomis, baigiant naujais batais. Taip sakydami nuodėmingai save apribojame.
Trečioji kategorija: „Nenoriu, bet reikia“
O, štai mūsų mėgstamieji, ar ne? Nenorime keltis, eiti į darbą, nes vasaros oras toks puikus, nenorime atsakinėti į nesiliaujančius skambučius, nenorime sėdėti ilguose susirinkimuose, nenorime sportuoti, nes vėlgi oras netinkamas, nenorim, nenorim, nenorim... Bet juk:
reikia/privalau/liepta/įsakyta/problemos užgriuvo/darbai spaudža.
Žodelį „problema“ kartojame reikia-nereikia, nes kiekviena smulkmena mums jau problema, taigi patys jas dauginame ir leidžiame, kad jos mums liptų ant galvos.
Žodelį „problema“ kartojame reikia-nereikia, nes kiekviena smulkmena mums jau problema, taigi patys jas dauginame ir leidžiame, kad jos mums liptų ant galvos. Gal galime „problemas“ keisti „įdomiais klausimais“, „naujomis situacijomis“ ar „iššūkiais“? Kuo dažniau kartosime, kad turime daug sunkumų ir rūpesčių, kad mus užgriuvo naujos problemos ir vargai, tuo ilgiau iš jų neišsivaduosime ir vaikščiosime rūškanais veidais, kuriuos seniai apleido gyvenimo džiaugsmas.
Ketvirtoji kategorija: „Neįmanoma“
Šitas ir panašūs žodeliai tiesiog mus uždusina ir atima tikėjimą svajonėmis, o juk visų laikų svajotojams turėtume būti dėkingi už žmonijos progresą. Sakoma, kad kiekviename troškime jau slypi jo įgyvendinimo galimybė. Nenuleiskime rankų, patys sau kartodami:
neįmanoma/mažai tikėtina/niekada/negali būti/o jeigu atsitiks taip, kad ...(ši frazė beveik garantuoja, kad tikrai atsitiks taip, kad svajonė liks neįgyvendinta).
O pati pesimistiškiausia – „Neturiu pasirinkimo“. Turime. Arba – „Neduok Dieve “(ir neduos, jei taip prašome).
TAIP PAT SKAITYKITE: Testas: nupieškite žmogų ir sužinokite, kas esate!
Galime atsikratyti destruktyvių programų. Žinote, kas pasiekia daugiausiai? Vaikai, kuriais tėvai tikėjo ir kartojo, kad jie gali, jie įveiks, jie pasieks. Ir jie pasiekia tikrai daugiau už moksliukus, kurie nuolat savimi nepasitikėjo, abejojo ir manė, kad nėra verti geriausio.
Galite kelias dienas stebėti, ką sakote. Ir susirašyti tuos žodelius – piktžaizdes. O paskui pasikabinti sąrašėlį ant šaldytuvo – tegul pakaba savaitę. Vis užmesdami į sąrašą žvilgsnį, mintyse susidėliosite „juodąjį sąrašą“ žodžių, kurie jums nereikalingi.
