Kuo skiriasi alergija nuo maisto netoleravimo
Alergija gali kelti grėsmę gyvybei, o maisto netoleravimas paprastai tokios grėsmės nesukelia, sako Carla McGuire Davis, medicinos mokslų daktarė, pediatrijos ir imunologijos, alergijos ir reumatologijos docentė.
Būtent todėl reikia suvalgyti nemažai maisto, kurio netoleruojate, kol pajusite reakciją, tuo tarpu pakanka vos kelių kąsnių maisto, kuriam esate alergiškas, ir prasidės alerginė reakcija, rašo uk.businessinsider.com.
Beje, net gyvybei grėsmės nekeliančios alergijos gali būti rimtos, ir jas taip pat svarbu diagnozuoti ir valdyti, sako C.M.Davis. Pirmiausiai būtina stebėti kūno reakcijos pokyčius į tam tikrą maistą. Taip pat verta žinoti, kad alergija maistui galima atsirasti net jau vyresniame amžiuje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Maisto netoleravimo simptomai – nuovargis, pilvo pūtimas ir net migrena. Kokius produktus rinktis?
Skiriasi reakcijos laikas
Tuo skirtumai tarp alergijos ir maisto netoleravimo nesibaigia. Alergija aktyvuoja jūsų imuninę sistemą, o maisto netoleravimo atveju tai nevyksta. Pavyzdžiui, jei netoleruojate laktozės, tai reiškia, kad jūsų kūnas neturi reikiamų enzimų tinkamai suvirškinti pieno produktus, o tai sukelia viduriavimą arba pilvo skausmus nuo 30 minučių iki 2 valandų po maisto suvartojimo. Taip, tai nemalonu, tačiau tai išgyventi galima be jokio papildomo gydymo.
Alerginė reakcija yra viso kūno atsakas, atsirandantis vos po kelių minučių (arba kelių valandų) po valgio, o simptomai gali būti tokie, kaip bėrimas, sutinimas, niežulys, sunkumas kvėpuoti, dusimas, galvos svaigulys, alpimas, skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas arba staigiai sumažėjęs kraujo spaudimas.
Galite patirti vos vieną iš šių simptomų arba kelių simptomų kombinaciją, sako M.C.Davis. Pasak medikės, net ir silpnos alerginės reakcijos reikalauja gydymo, o tai reiškia, kad su savimi reikia turėti kokio nors antihistamininio preparato.
Kodėl nereikia užsiimti savigyda
Jei manote, kad galite turėti alergiją maistui, tačiau nesate tikri, nežaiskite ir nespėliokite. Ir tikrai nešalinkite visos maisto grupės iš savo raciono. Alergologas gali padėti identifikuoti jūsų problemą odos ar kraujo tyrimų pagalba, tačiau nė vienas tyrimas iš jų nėra 100 procentų tikslus.
Jei atliksite abu tyrimus ir jie neparodys tikslių rezultatų, jūsų alergologas gali pasiūlyti maisto iššūkį, kurio metu jūs lėtai valgote tam tikrus maisto produktus didėjančiomis porcijomis, o gydytojas stebi simptomus. Tik nustačius, kas iš tiesų provokuoja alergiją, turėtumėte pradėti vengti tų maisto produktų (nors gera mintis – vengti to maisto ir iki vizito pas gydytoją).
Jei jaučiate simptomus, kurie gali būti priskirti alergijai maistui arba maisto netoleravimui, nelaukite. Apsilankykite pas gydytoją kaip įmanoma greičiau, kad žinotumėte, kas vyksta. Gali atrodyti, kad visa tai išsiaiškinti yra tikra rakštis sėdmenyse, tačiau gyventi be sūrio ar krevečių bus tikrai verta, jei dėl to jausitės geriau.
