Prarasto miego kompensuoti neįmanoma: kada verta susirūpinti dėl nekokybiško miegojimo

Kokybiškai miegant atsistato mūsų fiziologiniai ir psichologiniai resursai. Deja, kartais naktis tampa ne maloniu, kokybišku poilsiu, o kančia, nes sunku užmigti arba atsibudus nepavyksta grįžti į gilų miegą. Kai kuriais atvejais tai gali būti laikina, o kartais miego sutrikimai pavirsta lėtine liga – nemiga, arba pasireiškia kaip psichologinių sutrikimų (depresijos, nerimo, ir kt.) simptomas, rašoma „Nordclinic“ pranešime spaudai. Į ką būtina atkreipti dėmesį ir kokių klaidų nedaryti, kad išvengtume komplikacijų bei galėtume vėl mėgautis pelnytu poilsiu?
Nemiga ir kiti miego sutrikimai kankina nemažą dalį žmonių
Nemiga ir kiti miego sutrikimai kankina nemažą dalį žmonių / 123RF.com nuotr.

Pasekmes patiria visas kūnas

Miegas susijęs su viso mūsų kūno sveikata – endokrinine, imunine, reprodukcine, psichine, atminties kokybe, emociniu atsparumu. Jei neišsimiegame kokybiškai, kenčia tiek fizinė, tiek psichinė savijauta. Pasak klinikos psichologės psichoterapeutės, biomedicinos mokslų dr. Alicjos Juškienės, susirūpinti reikėtų, jei pastebime, jog sunku užmigti ar nubundama naktį, o gal ryte jausmas toks, kad nepailsėjome?

123RF.com nuotr./Nemiga
123RF.com nuotr./Nemiga

Jei tai tęsiasi tris mėnesius, patiriama didžiąją savaitės dalį, galima įtarti lėtinę nemigą, kuri, beje, gali būti ir kito psichinio sutrikimo simptomas. Tai daro labai didelę įtaką produktyvumui darbe, santykiams, sukelia dėmesio ir atminties sutrikimus, žinoma, labai kenčia imuninė sistema.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad gyvenime gali būti ir epizodiškų miego sutrikimų, patiriamų laikinai dėl paaiškinamų priežasčių. Pavyzdžiui, gimė vaikas, prižiūrimas sergantis artimas žmogus, ruošiamės egzaminui. Šie ir kiti pokyčiai gali sutrikdyti natūralų miego ritmą laikinai.

Kartais išderiname savo miegą dėl netinkamos miego higienos. Jeigu patys negebame sau padėti, gali prireikti specialisto pagalbos, kuris padės nustatyti, kokia yra nemigos kilmė“, – komentavo psichologė psichoterapeutė A.Juškienė.

Viena iš nemigos kilmių gali būti kito psichologinio sutrikimo arba sunkumo pasekmė – depresijos epizodo, nerimo išraiška, perdegimo, kaip sindromo, pasekmė. Kita kilmė gali būti fiziologinė, kai negalime pailsėti dėl obstrukcinės miego apnėjos ar kitos ligos sukeliamų simptomų. Trečioji sritis gali būti lėtinė nemiga.

Visų minėtų nemigos kilmių gydymas skirtingas. Jei identifikuojama, kad nemiga yra lėtinė, tuomet pirmo pasirinkimo gydymu pagal Europos ir Amerikos miego asociacijų draugijų rekomendacijas, taikoma trumpalaikė kognityvinio elgesio terapija nemigai gydyti (KET-N).

Ką darome ne taip, kad nesiseka užmigti?

Psichologės psichoterapeutės A.Juškienės teigimu, viena aktualiausių problemų yra tai, kad žmonės užsiima savigyda, vartoja migdomuosius ne pagal receptą, ilgą laiką, o taip gali išsivystyti priklausomybė. Svarbu ir tai, kad besistengdami užmigti atliekame daug veiksmų, kurie mūsų nervinę sistemą „pastato“ į parengties būseną – būdrauti.

Gydant miego sutrikimus kognityvinio elgesio terapija, gali būti taikomos kelios technikos: miego higiena, miegas pastoviu metu, miego ribojimas (suspaudimas), kognityvinė pertvarka, stimulų kontrolė ir relaksacijos technikų mokymas. Labai svarbu įvertinti, ar žmogus laikosi miego higienos principų, kokie jie, ką būtina koreguoti? Dar vienas dalykas, kuris tiesiogiai veikia fiziologiją, yra pastovus gulimosi ir kėlimosi laikas (tai atstato cirkadinio ritmo reguliavimą).

Viena efektyviausių yra miego ribojimo technika. Per terapiją bandoma atkurti miego vientisumą, nes toks miegas yra daug kokybiškesnis nei fragmentiškas. Lygiagrečiai taikoma ir kognityvinė pertvarka, nes dažnai žmonės turi neteisingų įsitikinimų apie miegą.

„Pavyzdžiui, galvoja, kad, jei nepamiegojo, reikėtų prarastą laiką atgauti savaitgalį ilgiau pamiegant, bet tiesa yra ta, kad „ko neprivalgei, to neprilaižysi“. Gerai mūsų savijautai svarbiausia yra miego reguliarumas ir vientisumas. Jei nepamiegojome naktį, stoka jau yra, tiesiog reikia eiti miegoti mums įprasti laiku ir įprastu laiku atsikelti.

Taip pat per terapiją mokoma atsipalaiduoti, nes kai nepavyksta užmigti, dedame pastangas nuvyti mintis, atsipalaiduoti, daug mąstome, tai provokuoja mūsų simpatinės nervinės sistemos aktyvumą – būdrauti. Jei nervų sistema yra parengtyje, ji nepereis į miego būseną“, – sakė psichologė psichoterapeutė A.Juškienė.

Kada savigyda bus bevertė

Dauguma žmonių, klinikos gydytojos neurologės, miego specialistės Evelinos Pajėdienės teigimu, kreipiasi į specialistą pagalbos prieš tai bandę sau padėti, taikę miego higieną, relaksaciją, taip pat stengėsi malšinti stresą, o kai kuriais atvejais griebiasi žolinių preparatų, hormono melatonino, bet pamiršta paieškoti veiksnio, kuris tai lėmė.

„Tai labai dažna problema, vertinama ir pagal didėjantį migdomųjų suvartojimą. Ši problema daro didelę įtaką mūsų sveikatai, nes didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, neurologinių sutrikimų išsivystymo riziką“, – pabrėžė gydytoja E.Pajėdienė.

123RF.com nuotr./Moteris guli
123RF.com nuotr./Moteris guli

Nemigos gydymo būdas taikomas individualiai, nors vienas iš pirmo pasirinkimo metodų yra būtent psichoterapinė kognityvinė elgesio terapija, nes sprendžia ne tik pačią problemą, bet ir priežastį, visgi ne visi pacientai pasiryžta išbandyti, tad būna atvejų, kai skiriamas ir medikamentinis gydymo būdas.

Diagnozei nustatyti ir gydymui paskirti svarbu įvertinti dienos bei nakties metu jaučiamus simptomus, miego higienos įpročius, miegą veikiančius aplinkos veiksnius, vartojamus vaistus bei kitas sveikatos problemas, tad gali būti atliekama neurologinė bei išorinių kvėpavimo takų, žandikaulio apžiūra.

Esant poreikiui, atliekami papildomi kraujo ir instrumentiniai tyrimai – kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, elektroencefalograma, galvos smegenų kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija.

Vienas pagrindinių miego sutrikimo, dažnų prabudimų ir nakties vidurio nemigos priežasčių nustatymui atliekamų tyrimų yra polisomnografija, kai stebimi visi svarbiausi paciento fiziologiniai rodikliai jam miegant. Fiksuojamas smegenų aktyvumas, miego stadijos (atliekama elektroencefalograma), stebima širdies veikla, pulso dažnis (daroma elektrokardiograma), vertinamas kvėpavimas ir jo metu dirbančių raumenų darbas – krūtinės ir pilvo judesiai, akių, apatinio žandikaulio, galūnių judesiai, knarkimas ir kiti skleidžiami garsai, kūno padėtis.

Prieš tyrimą negali būti vartojami migdomieji ar kiti smegenų veiklą veikiantys vaistai.

Psichologė psichoterapeutė A.Juškienė pabrėžė, kad kiekvienas žmogus gyvenime yra patyręs bent vieną nemigos epizodą, bet lėtine nemiga suserga ne visi. Kokie veiksniai tai lemia? Viena grupė veiksnių yra genetika, biologija, psichologiniai veiksniai, kuriems daro įtaką ir asmenybė, gebėjimai tvarkytis su iššūkiais, socialinėmis aplinkybėmis.

Kita grupė veiksnių yra nemigos provokatoriai – problemos santykiuose, darbe, trumpalaikis stresas, pavyzdžiui, ruošimasis vestuvėms, persikraustymas, infekcinė liga. Labai svarbu išsiaiškinti nemigą palaikančius veiksnius bei padėti sau, kai problema tik prasideda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis