Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių moterų piktybinių ligų. Šiuo vėžiu paprastai suserga jaunos moterys – tai antra pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžio rūšis.
Pirminė gimdos kaklelio vėžio prevencija – tai sveika gyvensena. Ji padeda pašalinti arba sumažinti veiksnių, dėl kurių susergama šia liga, įtaką.
Vienas svarbiausių gimdos kaklelio rizikos veiksnių – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Apie 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su vienu iš dvidešimties onkogeninių ŽPV tipų. Norint kuo labiau sumažinti užsikrėtimo šiuo virusu riziką, reikėtų kuo vėliau pradėti lytinį gyvenimą, neturėti daug lytinų partnerių, jų dažnai nekeisti. Paauglių gimdos kaklelis dar būna nesubrendęs ir jame pasigamina nepakankamai gleivių, todėl jos imlesnės ŽPV.
Taip pat derėtų nerūkyti, nes jau daugiau kaip prieš dešimt metų tyrimais įrodyta, kad rūkančios moterys, ypač jei rūko daug, dažniau nei nerūkančios suserga gimdos kaklelio vėžiu. Tabakas veikia gimdos kaklelio gleivinę tiek tiesiogiai, tiek skatina vėžio atsiradimą jau užsikrėtus ŽPV.
Vienas gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra hormonai, naudojami kontracepcijai. Tyrimais įrodyta, kad hormoninės kontracepcijos naudojimas, ypač ilgesnį laiką, skatina gimdos kaklelio vėžio atsiradimą moterims, užsikrėtusioms ŽPV.
Prie pirminės gimdos kaklelio vėžio prevencijos taip pat priskiriami ir skiepai nuo ŽPV. Deja, skiepai nuo ŽPV neapsaugo 100 proc. Pirma, moteris jau gali būti užsikrėtusi virusu. Antra, skiepai apsaugo tik nuo 4 viruso tipų (6, 11, 16, 18 tipų), taigi moteris gali užsikrėsti kitais viruso tipais, kurie jai gali sukelti vėžį. Vis tik 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia 16 ir 18 ŽPV tipai, nuo kurių apsaugo skiepai.
Nors pirminė gimdos kaklelio vėžio prevencija yra labai svarbi, bet veiksmingiausia yra antrinė prevencija – ikinavikinių pokyčių gimdos kaklelyje nustatymas ir jų išgydymas. Iš pradžių gimdos kaklelyje prasideda ikivėžiniai pakitimai. Kol jie virsta vėžiu, praeina nemažai laiko. Tuo metu moteris dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Ikivėžiniai pakitimai gali būti visiškai išgydomi ir neišsivystyti į vėžį. Net 80 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų laiku pastebėta ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Be to, ankstyvų stadijų vėžį išgydyti daug lengviau nei įsisenėjusį.
Tam, kad kuo anksčiau būtų nustatyti ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai ar vėžys, yra sukurta speciali nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal ją kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų – kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas). Šio tyrimo metu greitai ir visiškai neskausmingai paimamas tepinėlis iš gimdos kaklelio.
Moterims dėl tyrimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba akušerį-ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti sudėtingesnį tyrimą – biopsiją, kuris leidžia galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę. Jei pakitimų nenustatoma, kitas citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas po trejų metų.
